- Greta Zulonaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga vis dar streikuoja, nors jau pusantro mėnesio mokytojai yra sugrįžę dirbti į mokyklas.
Organizacija pripažįsta, kad taip daro siekdama išvengti užtruksiančių naujo streiko procedūrų paskelbimo ateityje, bet Švietimo ministerija ir dalis teisininkų sako, kad to vis tiek reikės.
Siekia išvengti biurokratijos
A. Navicko profsąjunga streiką pradėjo rugsėjo pabaigoje, nesusitarusi su Vyriausybe dėl to, kiek kitąmet turėtų augti mokytojų atlyginimai.
Gruodį priėmus valstybės biudžetą, nuo šių metų sausio mokytojams algos pakeltos 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad būtų pasiektas 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio rodiklis.
Toks kėlimo tempas nuo sausio buvo kiek didesnis, nei iš pradžių siūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), bet mažesnis nei siekė profsąjunga. LŠDPS derybose kėlė ir kitus reikalavimus.
Po biudžeto priėmimo A. Navickas teigė, kad nesusitarus su politikais dėl visų problemų sprendimo ir nesikeičiant reikalavimams, streikas bus sustabdytas, tačiau formaliai nenutraukiamas. Mokytojai grįžo į klases gruodžio 6 dieną.
LŠDPS vadovas BNS teigė streiko nenutraukiantis dėl to, kad mokytojai bet kada galėtų vėl nustoti dirbti be užtrunkančio derinimo.
„Taip, visiškai teisingai, nes iš esmės kam iš naujo netgi, kad ir su nauja Vyriausybe, pradėti reikalavimus dėl tų pačių dalykų, pavyzdžiui, ar dėl vaikų skaičiaus klasėje mažinimo, ar dėl darbo apmokėjimo sistemos. Niekas nesikeis ir iš esmės, jeigu nerandame sutarimo, bet kada galime tą streiką ir atnaujinti“, – kalbėjo jis.
Anot profsąjungos vadovo, ginčas su ministerija iki galo nebuvo išspręstas. Jį A. Navickas vadino tęstiniu procesu.
„Jis gali užsitęsti ir prie šitos, ir prie kitos Vyriausybės, nes švietimo bendruomenės reikalavimai nesikeičia. Jie nėra įgyvendinti, tai manome, kad galima streiką ir atnaujinti, kada sugalvosime arba kada vėlgi bandysime kažkaip paspausti“, – kalbėjo LŠDPS lyderis.
ŠMSM nurodė, kad profsąjunga su ja leidimo streikui derinti neturi – Darbo kodekse numatyta tik jos pareiga įspėti apie būsimą streiką.
Niekas nesikeis ir iš esmės, jeigu nerandame sutarimo, bet kada galime tą streiką ir atnaujinti.
„Apie būsimo įspėjamojo streiko pradžią darbdavys ar darbdavių organizacija ir atskiri jos nariai – darbdaviai turi būti įspėti raštu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, o prieš tikrojo streiko pradžią – ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, nusiunčiant jiems profesinės sąjungos ar jų organizacijos sprendimą skelbti streiką“, – rašė ministerija.
Anot jos, oficialią informaciją iš LŠDPS apie įspėjamąjį streiką ministerija gavo likus savaitei iki jo, o apie tikrąjį buvo informuota prieš daugiau nei savaitę.
LŠDPS komunikacija rodo, kad streikas pasibaigęs
Advokatų kontoros „Ilaw Lextal“ vyresnioji teisininkė, buvusi Darbo ginčų komisijos pirmininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė sako, kad vieša profsąjungos komunikacija rodo, jog ji nebemato tikslo toliau streikuoti, tad streiką galima būtų laikyti tiek faktiškai, tiek juridiškai pasibaigusiu.
„Vienas iš streiko pasibaigimo pagrindų ir yra, kai streiką organizavusi organizacija nusprendžia, kad streiką toliau tęsti netikslinga“, – BNS sakė teisininkė.
Ji pridūrė, kad nors teismų praktikų dėl streiko stabdymo yra mažai, gruodžio mėnesį atsirado pirmoji šia tema apeliacinės instancijos teismo nutartis.
Remiantis ja, ŠMSM galėtų kreiptis į teismą, kad šis pripažintų streiko pabaigą.
„(...) Darbdavys – šiuo atveju ministerija, jei atsinaujintų tas streikas, teoriškai galėtų kreiptis į teismą, kad būtų pripažinta, jog streikas pasibaigė su paskutiniu aktyviu veiksmu. Norint dabar vėl pradėti aktyvius veiksmus reikėtų vėl iš naujo vykdyti visą procesą su reikalavimų iškėlimu, derybomis, nesutarimų protokolu ir galiausiai streiku“, – teigė A. Stoškutė-Bendorienė.
Ministerija BNS nurodė, kad kreiptis į teismą dėl streiko pasibaigimo neketina. Jos nuomone, streikas ir taip jau yra pasibaigęs, praeityje A. Navicko profsąjunga irgi formaliai nenutraukdavo streikų, tačiau naujus skelbdavo pagal visas procedūras.
„Primename, kad taip pat pasibaigė šios profesinės sąjungos streikas, vykęs 2018 metais, tada taip pat nebuvo formalaus streiko užbaigimo. Profesinė sąjunga, norėdama streiką atnaujinti, vadovaudamasi Darbo kodeksu, turėtų streiką skelbti iš naujo“, – komentare BNS nurodė ministerija.
A. Stoškutė-Bendorienė ministerijos poziciją vadino suprantama ir aiškia. Anot jos, jei nėra aktyvių streiko veiksmų, nėra pagrindo ir kreiptis į teismą.
„Galima būtų kreiptis, jeigu profsąjunga, tarkime, nuspręstų atnaujinti veiksmus ir aktyviąją streiko dalį. Tai tada ministerija turėtų pagrindą kreiptis į teismą ir sakyti žiūrėkite, buvo lyg ir de facto pabaiga, prašome pripažinti juridinį faktą, kad tas streikas yra pasibaigęs“, – kalbėjo teisininkė.
Nustatė, kad naujas „Achemos“ streikas pradėtas neteisėtai
Kontoros „Ilaw Lextal“ vyresniosios teisininkės minima nutartis yra susijusi su ginču dėl streiko teisėtumo tarp Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojų ir įmonės vadovybės.
Kauno apygardos teismas pernai gruodį nutarė, kad 2022-ųjų vasarį pradėtas neterminuotas Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojų streikas buvo laikomas pasibaigusiu, tad pernai vasarą pradėtas naujas streikas buvo neteisėtas.
Jis pripažintas neteisėtu darbuotojų atstovams pateikus naujus reikalavimus.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos skundą, paliko iš esmės nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą.
„Ieškovė nurodė, kad atsakovė, organizuodama (antrąjį – BNS) streiką, pažeidė DK 246 straipsnio 3 dalies reikalavimus – kelia naują reikalavimą (padidinti darbo užmokestį 6,5 proc., išmokėti darbuotojams priedus prie atostogų), kuris ieškovei nebuvo keliamas kolektyvinių derybų metu, po kurių vyko (pirmasis – BNS) streikas, taip pat nebuvo keliamas ir jokiose kitose kolektyvinėse derybose“, – rašoma teismo nutartyje.
„(...) Atsakovė, įvertinusi nuosekliai mažėjusių streikuojančių darbuotojų skaičių, tai, kad paskutinę dieną tebuvo du streikuojantys darbuotojai, sąmoningai sprendė, kad tęsti streiką yra nebetikslinga, todėl pasibaigus nepaprastajai padėčiai streikas nebuvo atnaujintas“, – nurodė teismas.
LAT pateikus poziciją būtų apibrėžti kriterijai
Pasak teisininkės, „Achemos“ byloje dėl streiko stabdymo teismas pasisakė, kad streikas negali būti tęsiamas, jei jame dalyvauja, pavyzdžiui, du žmonės. Anot jo, streikuojančiųjų turėtų būti bent keli šimtai.
„Tai šitoje situacijoje mes jau nebeturime kelių šimtų streikuojančiųjų“, – sakė A. Stoškutė-Bendorienė.
Svarbu, anot teisininkės, ir tai, kiek laiko streikas yra sustabdytas.
„Toje byloje aktyvūs streiko veiksmai nevyko aštuonis mėnesius, tai jau yra neprotingai ilgas laikas“, – kalbėjo ji.
Teisininkai sako, kad sprendimai laikinai stabdyti streiką jo nenutraukus nėra įprasti – tokia galimybė neapibrėžta darbo teisėje, panašių pavyzdžių trūksta ir realiame gyvenime. Pasak jų, šią pilkąją zoną gali panaikinti teisės aktų pakeitimai arba teismų praktika.
A. Stoškutė-Bendorienė teigė, kad „Achemos“ byloje dėl streiko stabdymo į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT) dar nebuvo kreiptasi.
Ji svarstė, kad atsiradus aiškesnei LAT pozicijai galėtų būti apibrėžti ir kriterijai – kada streiką galima stabdyti, kuriam laikui, kiek turėtų būti streikuojančiųjų, kad streikas vis dar būtų laikomas vykstančiu.
Nedirbančių mokytojų nėra
Paklaustas, ar nemano, kad formaliai nenutraukus streiko dalis mokytojų galėtų piktnaudžiauti situacija ir toliau nedirbti nepaisydami profsąjungos vadovybės raginimų grįžti į klases, A. Navickas atmetė tokių atvejų tikimybę.
„Streikuodamas mokytojas praranda darbo užmokestį, tai tikrai nemanau, kad neorganizuotai galėtų tą daryti“, – sakė LŠDPS vadovas.
Švietimo ministerija taip pat nurodė negavusi informacijos apie susidariusia situacija besinaudojančius mokytojus.
„Atsakomybė dėl streiko atitikimo Lietuvos teisės aktams tenka streikui vadovaujančiam profesinės sąjungos sudarytam streiko komitetui“, – komentare rašė ministerija.
ŠMSM taip pat pridūrė, kad streiko pradžioje profsąjungos iškelti reikalavimai po pernai gruodį patvirtino 2024-ųjų biudžeto yra nebetekę prasmės.
A. Navickas, paklaustas, ar profsąjunga turi planų atnaujinti streiką, sakė dabar tokių planų neturintis.
„(...) Nes patvirtintas biudžetas, paskui galbūt atsiras perskirstymo galimybės“, – kalbėjo profsąjungos vadovas.
Specialistai sako, kad Vyriausybei 2024 metų eigoje gali tekti ieškoti papildomų lėšų mokytojų algoms, nes vidutinio darbo užmokesčio (VDU) prognozės gali keistis, o priimant biudžetą pedagogams žadėta, jog jų atlyginimai rugsėjį pasieks 130 proc. VDU.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikai galės atsisakyti teikti pagalbą agresyviems pacientams
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. ...
-
Taivano URM sureagavo į Lietuvoje nuskambėjusį pasiūlymą pakeisti atstovybės pavadinimą1
Taivano užsienio reikalų ministerija sureagavo į Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymą pakeisti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą, jei jis būtų perrinktas, siekiant stabilizuoti santykius su Kinija. Ministerija trečiadienį parei...
-
Nepavykus paviešinti agitacinių klipų, atlikėjai surengs referendumo padėkos koncertą1
Pilietinei iniciatyvai „4 milijonų Lietuva“ nepavykus žiniasklaidoje paskelbti dvigubos pilietybės referendumą reklamuojančių klipų, žinomi atlikėjai nusprendė balsavusiems jame surengti neatlygintiną koncertą. ...
-
Kai kuriems užsiveria durys net ir į mokamas studijas: mokytojai bando paslėpti savo darbo broką?
Paskelbti naujausi gimnazijų ir aukštųjų mokyklų reitingai. Lyderiai nesikeičia, tačiau išryškėjo niūrios abiturientų egzaminų tendencijos: lietuvių kalbą ir matematiką visi dvyliktokai renkasi laikyti vos devyniose gimnazijos...
-
L. Kasčiūnas apie HIMARS šaudymo pratybas Lietuvoje: tai – naujovė, siunčiant aiškią žinią6
HIMARS šaudymo pratybas Lietuvoje krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas vadina svarbiu Rusijos atgrasymo veiksniu. ...
-
Ekspertas apie oro baliono nelaimę: kritimui įtakos galėjo turėti ir keleivių veiksmai1
Dėkingas šalies reljefas leidžia lietuviams mėgautis oro balionų pramogomis, deja, kartais tokie skrydžiai pasibaigia nelaimėmis. Anot Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Aviacijos inžinerijos studi...
-
Antakalnio kapinėse minima gegužės 9-oji: tai ir eik iš čia, jei nešventi6
Vilniuje, Antakalnio kapinėse, ketvirtadienį kukliai minima vadinamoji Pergalės diena. ...
-
Uostamiestyje sugedus žibintams, ieškoma kaltininkų3
Antradienio naktį, Debreceno gatvėje ir Taikos prospekte neveikė daugiabučių kiemų žibintai, dėl ko gyventojai pasipiktino, esą vėlai grįžtant iš darbo aklinoje tamsoje nėra saugu. Vieni miestiečiai aiškino, kad šviesos kiemu...
-
Komendanto valanda Lietuvoje: pastebėjo esminę klaidą, kurią būtina pataisyti1
Trečiadienio naktį pirmą kartą laisvoje Lietuvoje buvo įvesta komendanto valanda. Laimė, tik pratyboms, tik vienai nakčiai ir tik kai kuriose teritorijose: sostinėje – Viršuliškių ir Aukštųjų Panerių teritorijoje, Kaune &...
-
Naujoje požeminėje perėjoje Klaipėdoje – svastikos8
Baltijos prospekto naujosios estakados požeminėje perėjoje – ne tik grafičiais, bet ir svastikomis apipaišytos sienos. Kas galėjo jas subjauroti, nežinoma, tačiau už tokių simbolių paišymą gresia nemenkos baudos. ...