Šalies saugumas ir gynybos stiprinimas – pagrindinės temos jau kurį laiką, tačiau LMS sako, šalies ligoninės, ką darytų karo atveju, konkrečių žingsnių nevisai žino.

„Neabejoju, kad tokius planus turi, tačiau tie planai yra daugiau teorinio pobūdžio“, – teigė LMS pirmininkė Austrida Gerliakienė. „Mūsų vieta ekstremalios situacijos atveju nėra iki galo aiški“, – antrino ir Ukmergės ligoninės direktorius Rimvydas Civilka.

Anot A. Gerliakienės, trūksta aiškumo dėl funkcijų, taip pat klausiama, ar mūsų medikai paruošti ir gebėtų padėti patyrusiems politraumas. „LMS keliamas klausimas yra apie pačius medikus, apie gydytojus, apie slaugytojus, kaip jie būtų įveiklinti ekstremalios situacijos atveju, kokios apsaugos priemonės jiems būtų suteiktos. Šių dalykų nėra, nėra praktinių mokymų, nėra supažindinimo“, – teigė ji.

„Su administracija, tiek ir savivaldybės, esame turėję tokių susitikimų, pradinių aptarimų, bet jei kalbėti apie aiškų planą vienas–du–trys, ką darome konkrečiai, tai tokio neturime“, – tikino ir Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Gitana Čepienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramina ir sako, kad struktūra sukurta, paskelbus mobilizaciją, aktyvuotųsi ir mobilizacijos valdymo grupė.

„Tam jau yra keturiolika gydymo įstaigų visoje Lietuvos teritorijoje, kurios veiktų traumų klasterio principu atitinkamai regionais. Jos dabar jau dirba su kariuomene, Karo medicinos tarnyba, Krašto apsaugos ministerija, ir mūsų parinkti mobilizacijos ir veikimo planai yra derinami ir detalizuojami jau pagal kariuomenės matomus scenarijus.“

A. Dulkys prideda, kad ne visos plano eilutės yra viešos. „Aš galiu apibendrintai pasakyti, kad esame pasitikrinę tose keturiolikoje įstaigų, kiek laiko užtektų vandens, elektros, kaip ten generatoriai veikia, kaip medicininės atsargos yra užtikrintos. Dabar to užtektų nuo vieno iki trijų mėnesių. Siekiame, kad būtų subalansuota ir suvienodinta“, – patikino jis.

Kitos įstaigos, pavyzdžiui, Ukmergės ligoninė, sako besiruošiantys savarankiškai. „Planuojame nusipirkti generatorių, kuris aprūpintų visą ligoninę elektros energija, jeigu kažkas atsitiktų. Šiandien yra generatorius, kuris aprūpintų reanimaciją ir Skubios pagalbos skyrių“, – pasakojo R. Civilka. Jis sako, kad yra ruošiama priedanga darbuotojams ir pacientams, patalpos rūsyje, jau vyko mokymai su kariškiais. „Ateityje aš tikiuosi, kad bus centralizuotai visoms ligoninėms, visiems darbuotojams kokie nors specialūs mokymai“, – teigė jis.

„Mes turime galvoti apie regioninį bendradarbiavimą ir aš asmeniškai čia kol kas pasigendu atidumo, kad sutartume, kaip būtų srautai perskirstyti, jei kuri nors ligoninė būtų sunaikinta, kaip būtų perskirstomi gydytojai, slaugytojai ir visa kita, to dar nebuvo. [...] Pamirškime mediciną. Jeigu nėra šildymo, vandens ir elektros, visos medicininės žinios tiesiog eina perniek“, – sakė Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas.

Tačiau Ukmergės rajono meras Darius Varnas dar kartą patikina: „Tam tikri medikai yra ruošiami ir tikriausiai būtent šita ligoninės darbuotojų organizacija ne viską puikiai žino, kaip kas yra, nes ir mes ne viską žinome, nors mes galime su iš dalies slapta medžiaga dirbti. Tai vienus dalykus gali viešinti, kitų ne, tačiau pats procesas tikrai vyksta.“

„Tikimės, kad šiais metais apmokysime apie 6 tūkst. medikų būtent veikti ekstremaliomis ir karo sąlygomis, ir jau žinau, kad šiuo metu yra numatytos gal šešios bendros gydymo įstaigų ir kariuomenės pratybos“, – planais dalijosi A. Dulkys.

Dar didesnio aiškumo pasigenda greitoji medicinos pagalba. „Kažkokių planų nei matėme, nei girdėjome, nei esame pasiruošę“, – teigė greitosios medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.

Neabejoju, kad tokius planus turi, tačiau tie planai yra daugiau teorinio pobūdžio.

Šalmai, neperšaunamos liemenės, apranga, tai vieni iš dedamųjų, ko taip pat reikėtų specialistams. Ar visa tai Lietuva turi? „Apsaugos priemonių tikrai neturime. Galų gale kur būtų budėjimo vieta, kad ji būtų saugi, mes irgi kol kas nei turime, nei matėme, nei girdėjome. Tikrai matome grėsmę“, – tikino J. Keburienė. Kur, pavyzdžiui, kuro rezervas? Pasibaigus jam, nė vienas automobilis neišvažiuotų, net ir turint specialistų, kuriems taip pat reikia žinių ir pratybų.

„Mano turimomis žiniomis, Latvijos greitoji jau dalyvauja mokymuose kartu su pasieniečiais ir ruošiasi dienai X, vadinasi, jie yra geru žingsniu pirma mūsų“, – apie kaimynų pasiruošimą pasakojo pirmininkė. Latvijos greitoji kviečiasi mūsų specialistus. Vizitas pas kaimynus turėtų įvykti kitą mėnesį.

„Aš labai linkiu, kad niekada to neprireiktų, bet mes turime žinoti, ką darytume, jeigu taip atsitiktų“, – apie saugumo priemonių svarbą priminė A. Gerliakienė.

Sveikatos apsaugos ministras savo ruožtu praneša ir naujieną apie teikiamą paraišką Europos Komisijai: „Lietuva investuos apie 100 mln. eurų ir būtent Lietuvoje bus daromas medicininių atsargų, priemonių regioninis centras ES mastu. Mes, Lietuva, visą tai koordinuosime.“ Toks centras Lietuvoje turėtų atsirasti per trejus metus. Centras bus svarbus ne tik Lietuvai, bet ir aplinkinėms valstybėms.