- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
2013 m.: savo 90-mečio šventėje A.Lukša duonos rieke dalijosi ne tik su savo artimaisiais.
-
1954 m.: pedagogas A.Lukša savo jaunystę paskyrė partizanavimui ir už tai beveik dešimt metų kalėjo sovietų lageriuose.
-
2019 m.: štai taip atrodys įgyvendinta A.Lukšos svajonė.
-
2008 m.: A.Lukša su brolio J.Lukšos-Daumanto žmona Nijole – tarp daugybės dalyvavusiųjų legendinio partizano palaikų paieškose šalia istorinio Marvelės kapinyno.
Prieš porą metų miręs Lietuvos patriotas Antanas Lukša, vieno žymiausių šalies partizanų Juozo Lukšos-Daumanto brolis, šiomis dienomis švęstų savo 95-ąjį gimtadienį ir džiaugtųsi jam skirta brangia dovana.
Pradžiugintų tokia žinia
Kauno senosiose kapinėse (buvęs Ramybės parkas) netrukus bus pradėta įgyvendinti didžiausia A.Lukšos svajonė – įrengti Partizanų alėją. Ji drieksis pro Tremties ir rezistencijos muziejų paminklo "Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę Motinai" link. pastarasis pastatytas A.Lukšos iniciatyva.
Pasak Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) valdybos pirmininkės Rasos Duobaitės-Bumbulienės, tai būtų didžiausia gimtadienio dovana laisvės kovotojui, partizanui, kaliniui A.Lukšai. Mat alėjoje bus įamžintos visos partizanų apygardos, iš kurių į Minaičius atvykę vadai 1949 m. vasario 16-ąją pasirašė istorinę Lietuvai Laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.
Tokios kompozicijos, kurioje būtų įamžintos visos partizanų apygardos vienoje vietoje, Lietuvoje iki šiol nebuvo.
"Partizanų alėjos ilgis bus 83 m, plotis – 2 m. Abipus alėjos iškils dešimt stelų: viena įvadinė ir devynios su išgraviruotais partizanų apygardų pavadinimais, Gediminaičių stulpais, ąžuolo lapų vainikais. Greta stelų bus pasodinti ąžuolai. Stelos – rūdinto lakštinio plieno, su dvigubo kryžiaus plokšte", – pasakojo R.Duobaitė-Bumbulienė.
Jos teigimu, Partizanų alėja turėtų atsirasti kitais metais, kai bus minimos 70-osios Lietuvos partizanų vadų Laisvės kovų sąjūdžio deklaracijos pasirašymo metinės.
"Nemažai lėšų šiam projektui įgyvendinti gavome dalyvaudami Kauno miesto savivaldybės surengtame konkurse "Miesto akcentai". Tačiau šių pinigų tikrai nepakaks. Todėl raginame Lietuvos istorijai ir kovotojų už jos laisvę atminimui neabejingus žmones paremti A.Lukšos svajonės įgyvendinimą. Kaip tai padaryti, paprastai paaiškinta www.partizanualėja.lt", – kalbėjo R.Duobaitė-Bumbulienė.
Prie klubo "Tremtinys" ištakų
Prie Lietuvos Sąjūdžio ištakų buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, partizanai 1988 m. liepos 30 d. įkūrė "Tremtinio" klubą. Tarp jo organizatorių buvo A.Lukša, tapęs pirmuoju klubo sekretoriumi.
Klubo taryba, nepaisydama tuometės komunistų valdžios draudimų ir ribojimų, 1988 m. rugpjūčio 26 d. suorganizavo pirmąjį masinį mitingą prie Kauno pilies, rūpinosi atkurti visų represuotų Lietuvos žmonių teises, grąžinti į Lietuvą iš tremties vietų mirusių, nužudytų tremtinių ir politinių kalinių palaikus, ragino rinkti informaciją apie okupantų nusikaltimus žmonijai.
Pasak daugiamečio LPKTS pirmininko Povilo Jakučionio, 1990 m. liepos 28 d. posėdyje buvo pritarta A.Lukšos pasiūlymui "Tremtinio" klubą pervardyti LPKTS, spalio 13-ąją šis pavadinimas buvo patvirtintas. LPKTS tapo visuomenine-politine organizacija, kurioje buvo apie 76 tūkst. narių. A.Lukšos iniciatyva buvo įkurtas ir laikraštis "Tremtinys", pradėtas leisti istorinis žurnalas "Laisvės kovų archyvas" bei knygos tremties ir Lietuvos partizaninio karo temomis.
Dėl ko skaudėjo širdį?
2013 m. duodamas interviu "Kauno dienai", A.Lukša džiaugėsi jaunimu, noriai dalyvaujančiu kasmet organizuojamose kelionėse į Sibirą, savarankiškai rengiančiu žygius partizanų takais, restauruojančiu bunkerius. Tačiau jį liūdino tai, kad mokyklose neprivalomas patriotinis auklėjimas – tik pilietinis. "Tarsi tai būtų tapačios sąvokos", – apgailestavo A.Lukša.
Lietuvos patriotui skaudėjo širdį ir dėl brolio Juozo Lukšos juodinimo kai kuriuose internetiniuose laikraščiuose, lietuvių kalbos menkinimo.
Tačiau A.Lukša nušvito, paklaustas apie mėgstamiausią laisvalaikio užsiėmimą: "Toks, kaip ir jaunystėje, – klausytis žinių per radiją ir dainuoti."
Tikras patriotas
Anot R.Duobaitės-Bumbulienės, A.Lukša jai buvo tikrojo patriotizmo – be pompastikos, be susireikšminimo, o tiesiog su begaline meile savo šaliai ir tam, ką darai, pavyzdys.
"O darė ir padarė jis labai daug. Kartu tai buvo labai kuklus, nuoširdus, šiltas žmogus, nestokojęs humoro ir tėviškų patarimų. Tai jo paakinta įsitraukiau į LPKTS veiklą, džiaugiausi galimybe dirbti drauge – mūsų kabinetai buvo greta. Tad kavą visuomet gerdavome kartu, kalbėdamiesi apie eilinius organizacijos, šeimos reikalus, tėvynę – tų šiltų pokalbių niekada nepamiršiu. Kaip ir visiems iki skausmo žinomo jo posakio kiekvieno pokalbio pabaigoje: "Laikom frontą", – prisiminė R.Duobaitė-Bumbulienė.
A.Lukšos palikti pėdsakai
Per pirmąją bolševikų okupaciją kartu su Kaune studijavusiais broliais Jurgiu, Juozu ir Stasiu platino antikomunistinę spaudą, o vėliau įsitraukė į antinacistinį pasipriešinimą. Užgriuvus antrajai sovietų okupacijai, bendravo su savo krašto partizanais, padėjo kovotojams kaip žvalgas ir ryšininkas. Gavęs motinos palaiminimą ir tėvo sutikimą, tapo Lietuvos laisvės kovotoju.
1946 m. pabaigoje kartu su broliais Juozu (Skirmantu), Stasiu (Juodvarniu), Broniumi Barzdžiuku (Būtautu), Algimantu Zaskevičiumi (Šalna) išaiškino KGB provokatoriaus Juozo Markulio (Erelio) išdavystę ir, vengdamas KGB arešto, pasitraukė į visišką pogrindį.
Iš keturių brolių partizanų A.Lukša vienintelis išliko gyvas.
Savo jaunystę A.Lukša paskyrė partizanavimui – kiek galėdamas prisidėjo ir prie savo garsiojo brolio Juozo Lukšos veiklos, nors už tai beveik dešimt metų kalėjo sovietų lageriuose.
1956 m. grįžo į Lietuvą, sukūrė šeimą su Eugenija, drauge užaugino dukrą Dalią ir sūnų Kęstutį, sulaukė vaikaičių Simono ir Godos, provaikaitės Kotrynos.
1990 m. bendražygiai jam patikėjo LPKTS valdybos pirmininko pareigas.
A.Lukšos iniciatyva įsteigtas Rezistencijos ir tremties muziejus, Juozo Lukšos memorialinė ekspozicija Veiveriuose.
A.Lukšos iniciatyva granito lentelėmis su įrašu "Čia ilsisi Partizano Motina" buvo pažymėti partizanų motinų kapai.
Su sūnumi Kęstučiu pastatė pirmąjį kryžių Veiverių skausmo kalnelyje, paminklinę kompoziciją broliams partizanams Jurgiui (Piršliui), Juozui (Skirmantui), Stasiui (Juodvarniui), inicijavo paminklo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadui Juozui Stravinskui (Žiedui) ir kartu žuvusiems septyniems partizanams sukūrimą.
Kauno rajono Pabartupio kaimo pamiškėje pastatė monumentą broliui mjr. Juozui Lukšai – LLKS įgaliotiniui užsienyje.
Šilavoto bažnyčios šventoriuje jo iniciatyva pastatytas memorialas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės kovotojams, o Prienų rajono Skriaudžių kaime – kryžius Pietų Lietuvos srities vadui Sergijui Staniškiui.
1990 m. su grupe bendražygių dalyvavo Vengrijoje Laisvės kovotojų kongrese, kur praskynė kelią LPKTS tapti tarptautinės organizacijos "Inter–Asso" nare.
Mirė 2016 m. sausio 2 d., palaidotas paties inicijuotame Veiverių skausmo kalnelyje. Veiverių bažnyčioje, pažymint 95-ąjį A.Lukšos gimtadienį, gegužės 31-ąją, 10 val. bus aukojamos šv.Mišios, o 10.30 val. – iškilmingos eitynės į Skausmo kalnelį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šeimos ir keturkojai pramogavo Kalniečių parke: augintinių laukė dovanos, šeimininkų – edukacijos
Tradiciniame renginyje „Šeimos savaitgalis su augintiniais“ – keturkojų ir jų šeimininkų bėgimo varžybos, stilingiausiojo naminio gyvūno rinkimai, virvės traukimas ir pažintis su pilvo gyventojais. ...
-
Kaune prasidėjo motociklininkų sezonas – į gatves išriedėjo baikeriai3
Motociklininkų sezonas Kaune atidarytas tylos minute už išėjusius vairo brolius. Šventė baigta pažadu susitikti po metų, tik jau kitoje vietoje. ...
-
Nuo pirmadienio remontui uždaromas Marvelės viadukas8
Kauno miesto savivaldybė praneša, kad valstybinius kelius tvarkanti AB „Via Lietuva“ nuo pirmadienio remontui uždaro Marvelės viaduką. ...
-
Savaitgalį Kaune kursuos daugiau autobusų: bus patogiau pasiekti kapines8
Kauno miesto savivaldybė skelbia, jog minint Motinos dieną paleidžiami papildomi autobusų maršrutai, važiuojantys miesto kapinių kryptimi, tad bus patogiau aplankyti amžinojo poilsio vietas. ...
-
Muzikos mylėtojai kviečiami burtis Kaune: laukia protmūšis, prizai ir „Eurovizijos“ finalo peržiūra1
Gegužės 11 d. Kaune, kultūros ir pramogų erdvėje „Volfas Engelman Galerija“, rinksis muzikos mylėtojai ir ištikimiausi „Eurovizijos“ dainų konkurso gerbėjai – čia vyks melomanų protmūšis ir tiesioginė &bd...
-
Pratybų „Perkūno griausmas“ metu Kaune ir Klaipėdoje įsteigtos karinių operacijų teritorijos
Gegužės 2–3 d. pratybų „Perkūno griausmas 2024“ metu aktyvuotos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos, kurios veikia Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigtose Kauno miesto ir rajono bei Klaipėdos miesto ir teritorin...
-
Sportuojantiems miestiečiams – funkcionali Dariaus ir Girėno komplekso svetainė
Netrukus 100 metų sukaktį nuo atidarymo švęsiantis Dariaus ir Girėno stadionas bei jo sporto kompleksas nuo šiol turi skaitmeninius namus internete – www.stadionas.lt. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse11
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Stadiono pašonėje kyla dar vienas sporto objektas: manieže jau atlikta nemažai darbų21
Ąžuolynas tikrai taps sporto oaze. Jau atidarytas Dariaus ir Girėno stadionas traukia futbolo aistruolius. Visai šalia kyla lengvosios atletikos maniežas, kiek giliau į Ąžuolyną tvarkomas ir disko metimo sektorius. ...
-
Gyventi tvariau apsimoka: už nebenaudojamas pakuotes ir tekstilės gaminius – nuolaidos „Megoje“4
Kasmet pagaminama daugiau kaip 100 milijonų tekstilės gaminių. Bemaž tiek pat kiekvienais metais atsiduria sąvartynuose. Naujus rekordus muša ir į namus internetu pristatomo maisto ir kitų prekių pakuočių kiekiai Europos Sąjungoje. Socialiai ...