JAU GREIT

Jūros šventė kalbės jūrininkų kalba

Liepos 25-27 dienomis Klaipėdoje prasidėsianti 44-oji Jūros šventė bus ramesnė negu praėjusiais metais praūžęs renginys, skirtas uostamiesčio 750 metų jubiliejui. Tačiau ir šiemet pakaks nemokamų, įvairioms amžiaus grupėms ir įvairiems skoniams skirtų renginių. Apie tai vakar žiniasklaidai pranešė gausi Jūros šventės organizatorių komanda.

Atsidūrė kryžkelėje

Pasak savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Nijolės Laužikienės, po praėjusios grandiozinės šventės šiemet rengėjai atsidūrė kryžkelėje svarstydami, kur pasukti. Ar šventės apimtis turėtų augti, ar šiek tiek sumažėti? Nuspręsta, kad vienas svarbiausių metų renginių turėtų išlaikyti 2000 ir 2001 metais vykusių Jūros švenčių lygį. Tačiau dar labiau aktualizuojant jūrinę tematiką ir šventę panaudojant miesto įvaizdžiui puoselėti bei verslo kontaktams vystyti.

VŠĮ „Jūros šventė“ direktorės Audros Umbrasienės teigimu, šiemet atspirties taškų ieškota kruopščiai studijuojant istorinę medžiagą. Artėjančios Jūros šventės misija – išlaikyti 1934 m. vykusios pirmosios šventės tradicijas. Stiprinti Klaipėdos kaip jūrinio miesto įvaizdį Lietuvoje ir pasaulyje. 2003 m. Jūros šventė išlaikys ir tradicinę savo struktūrą. Oficialioji programa bus skirta tradicinėms ceremonijoms ir šventės svečiams. Prie šios programos šiemet prisijungė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurie kvies delegacijas iš užsienio ir šventės dienomis organizuos verslo susitikimus. Beje, šiemet bus kviečiami svečiai tik iš kelių su Klaipėda susigiminiavusių miestų. Tačiau uostamiestį aplankys gausus užsienio žurnalų, rašančių apie turizmą, korespondentų būrys.

Atgaivins karnavalą

Masiniai renginiai skirti įvairiai publikai ir vyks įvairiose vietose – nuo senojo turgaus iki Lietuvininkų aikštės. Jie prasidės penktadienį 18 val. ir truks iki sekmadienio 21 val. Šventinis fejerverkas Klaipėdos dangų nušvies šeštadienį. Mugė, sutraukianti prekybininkus iš visos Lietuvos, vyks senamiestyje, aikštėje šalia Tiltų ir Didžiosios Vandens gatvių, taip pat Turgaus gatvėje. Šįkart mugėje dalyvaus ir kaimo kapelos iš visos Lietuvos, linksma muzika pasitiksiančios ateinančius į šventę.

Organizatoriai tikisi, jog didžiausia šios šventės naujiena ir pagrindiniu jos akcentu taps karnavalas. Bene aktyviausiai jis vyko sovietiniais laikais. Paskutinis bandymas atgaivinti karnavalą buvo prieš ketverius metus. Į karnavalo organizavimą įsijungė ir Lietuvos kino studija. Karnavalo idėjos autoriai – Sonata ir Henrikas Žižiai. 14 didelių kompozicijų jūrine tematika bus galima išvysti ne tik karnavalo eisenoje. Ši jūrinė scenografija bus „išbarstyta“ po visą miestą ir sukurs šventinę atmosferą visomis Jūros šventės dienomis.

Mažesnis biudžetas

Liepos 25-27 dienomis vyksiančios šventės dalyvius bus bandoma išmokyti kultūringai vartoti alų. Tai kartu su AB „Švyturys“ bandys daryti prie „Meridiano“ įsikursiančios Piratų šalies gyventojai. Šiek tiek nuogąstaujama dėl dar vienos naujovės – jaunimui skirti renginiai vyks ir gražiai sutvarkytoje Lietuvininkų aikštėje. Organizatoriai tikisi, kad M.Mažvydo paminklas juos įkvėps elgtis kultūringai.

Teatro aikštėje tradiciškai vyks koncertai. Šeštadienį jame numatomas Andriaus Mamontovo pasirodymas. Sumažės tik klasikinės muzikos koncertų, nes jų kokybiško pristatymo sąnaudos pernelyg didelės.

Kol kas dar nėra iki galo žinomas ir 44-osios Jūros šventės biudžetas, tačiau anot A.Umbrasienės, jis bus trečdaliu mažesnis už praėjusiosios šventės – sieks maždaug 600- 700 tūkstančių Lt. Toks buvo ir 2001 metais.

Organizatoriai nusprendė atsisakyti pompastiškos miesto puošybos. Tačiau sugalvojo naują būdą miestui atrodyti gražiai. Puošybos elementams bus panaudotos jūrinei komunikacijai skirtos vėliavėlės. Jau nuo liepos pradžios miestas, ruošdamasis artėjančiai šventei, su klaipėdiečiais ir miesto svečiais ims „kalbėtis“ vėliavėlėmis. Jomis bus papuošta ir šventės programėlė. Organizatoriai prasitarė, kad tai - ne šiaip gražūs akcentai. Juose - užšifruotas tekstas, kurį perskaičiusiųjų lauks dovanos.