Ar reikia peržiūrėti sprendimą dėl 10 balų pridėjimo? Kokia būtų adekvati alternatyva?

Pridėjus 10 balų prie egzaminų rezultatų, stipriai padidėjo šimtukininkų skaičius. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sako, kad tai iškreipia tikrąją situaciją, nes nebežinome, kokie yra realūs abiturientų gebėjimai. Susiklosčiusią situaciją jis vertina kritiškai ir vadina nereikalingu įtampos kėlimu.

„Pridėti visiems egzaminams po 10 taškų tikrai nebuvo būtinybės. Jei buvo kažkokia grėsmė, susijusi su matematikos egzaminu, buvo galima atskirai spręsti matematikos egzamino klausimą. Bet ir čia reikėjo gerai pamąstyti. Visa procedūra sukėlė chaosą ugdymo procese ir nuvilnys tarptautiniu mastu. Užsienio universitetai pamatys, kad mūsų mokinių rezultatai neadekvatūs. Visa tai – nesėkmingų reformų rezultatas“, – neabejoja S. Jurkevičius.

Papildomų balų pridėjimą jis vertina kaip populistinį sprendimą.

Užsienio universitetai pamatys, kad mūsų mokinių rezultatai neadekvatūs. 

Neigiamai į ministerijos sprendimą žiūri ir moksleiviai. Pasak Lietuvos moksleivių sąjungos valdybos narės Tėjos Lukošiūtės, būtų užtekę pridėti balų už nekorektiškai suformuluotas egzaminų užduotis. Galbūt situaciją ištaisytų dar vienas rezultatų peržiūrėjimas? Lietuvos moksleivių sąjungos vardu kalbanti abiturientė T. Lukošiūtė nerimauja, kad toks variantas įneštų dar daugiau chaoso ir streso, kurio, sako ji, ir taip netrūko visus mokslo metus. Jos manymu, galbūt užtektų kaip nors atskirai išskirti tikruosius šimtukininkus, tai yra tuos, kurie geriausią įvertinimą gavo ir be papildomų balų.

S. Jurkevičius kritikuoja ne tik 10 balų pridėjimą, bet ir kitas su švietimu ir egzaminais susijusias reformas. Jo vertinimu, didelė klaida buvo keisti mokymo programas. „Didžiausia problema – pretenzijos kažką keisti, kai to nesugebame“, – įsitikinęs jis. Be to, Vilniaus licėjaus vadovas sako, kad egzaminų metu nebuvo užtikrintas skaidrumas.

Nors egzaminai, jo teigimu, palengvinti, visgi mokiniams kyla iššūkių, nes jie vyksta ištisą birželį – po vieno egzamino abiturientai skuba ruoštis kitam ir neturi laiko pailsėti. Toks krūvis, specialisto vertinimu, per didelis.

Balų skaičius – tik ledkalnio viršūnė, sako jis, o visa egzaminų sistema tokia, kad organizatoriai nebegeba jos suvaldyti.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė, matydama visuomenės nepasitenkinimą, sutinka, kad sprendimas visiems pridėti balų nebuvo geras, tačiau sako, kad nežinant kitų siūlytų variantų, dabartinę situaciją vertinti sudėtinga. Pasak jos, situacija labiausiai paveikė tuos mokinius, kurie itin stipriai ruošėsi egzaminams, nes dabar mažesnių gabumų turintys moksleiviai sudarys konkurenciją stojant į aukštąsias mokyklas.

„Šiandien turime diskutuoti apie tai, kokią apskritai egzaminų sistema turėtų būti“, – sako ji.

Visgi nieko nedaryti, įsitikinusi V. Aleknavičienė, nebūtų gerai, nes matematikos egzamino rezultatai ne vienam moksleiviui būtų užvėrę duris į universitetus.

Jos manymu, šiemet jau nieko nebereikėtų keisti. „Iš šios situacijos visi turime pasimokyti. Galbūt nereikia tiek daug egzaminų? Daugelis universitetų atsirenka studentus pagal semestro vertinimus ir jei jiems reikia, pasidaro savo patikrą“, – svarsto ji. Kalbėdama, ką būtų galima keisti švietimo ir egzaminų sistemoje, ji primena, kad yra šalių, kur mokiniai dvyliktą klasę baigia rašydami baigiamuosius darbus.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: