Pirmą kartą per 50 metų NATO blokui priklausanti valstybė numušė kitos šalies karinį lėktuvą, kai Turkijos oro erdvę lapkritį pažeidė Rusijos bombonešis „Su-24“. Kaip NATO oro policija reaguoja į galimus Lietuvos oro erdvės pažeidimus, pasakoja LRT TELEVIZIJOS laida „Karinės paslaptys“.

Atrodo, Baltijos šalims ką tik pavyko atkreipti Vakarų sąjungininkų dėmesį į mūsų regiono saugumo bėdas. Tačiau dabar teks susitaikyti su tuo, kad Vakarų Europai didesnį susirūpinimą kelia ne Rusijos agresija Ukrainoje, o kova prieš „Islamo valstybę“. Pasaulio dėmesys nukreiptas į Siriją.

Visgi darnų ir koordinuotą koalicijos prieš „Islamo valstybę“ veikimą temdo incidentas, nutikęs lapkričio 24 dieną. Tuomet Turkijos naikintuvas F-16 numušė Rusijos bombonešį „Su-24“, atakavusį taikinius Sirijos šiaurėje ir pažeidusį Turkijos oro erdvę.

Tai ne pirmas incidentas, kai Rusijos karo lėktuvai pažeidžia kitos šalies oro erdvę, tačiau tai pirmas toks incidentas per 50  metų, kai NATO blokui priklausanti valstybė numuša kitos šalies karinį lėktuvą.

Baltijos jūros regionas pirmauja pasaulyje pagal Rusijos karinės aviacijos skrydžius. Pagal NATO 2015 metais pateiktą ataskaitą, 2014-aisiais NATO valstybių oro erdvėje užfiksuota 400 įvairių oro erdvėje įvykusių incidentų, iš kurių 150 įvyko Baltijos šalių oro erdvėje. Tai reiškia, kad prie NATO oro erdvės artėjo neatpažintas orlaivis ir jį pasitikti bei palydėti nedelsiant į orą kildavo NATO naikintuvas.

Sąjungininkų iš Vengrijos pilotas „Karinėms paslaptims“ papasakojo, kas nutinka, jei prie Lietuvos teritorijos atskrenda lėktuvas be atsakiklio, plano ir nereaguoja į radijo ryšio kanalais užduodamus klausimus.

„Tokioje situacijoje NATO aktyvuoja QRA greitos reakcijos pavojų artimiausiam padaliniui. Baltijos šalyse tai mes – Vengrijos oro misija. Per trumpiausią laiką pakylame (paprastai tai trunka apie 10 minučių) ir atliekame savo darbą – tai, ką mums nurodo NATO karinis kontrolierius.

Ore mes esame naikintuvo kontrolieriaus ir mūsų vadovybės akys. Mes tiksliai atliekame tai, ką mums nurodo. Vadovaudamiesi tarptautinėmis NATO taisyklėmis, mes artėjame prie lėktuvo. Saugiai ir lėtai, kaip tik įmanoma. Ir jei NATO prašo užmegzti vizualų kontaktą, mes artėjame prie kairio ar dešinio lėktuvo borto. Taip pranešame „sveiki, aš esu čia“. Aš galiu užmegzti akių kontaktą su pilotu“, – atskleidžia vengrų pilotas.

Jei lėktuvas neturi atpažinimo ženklų, galima nustatyti tipą, kitą informaciją, pavyzdžiui, spalvą, asmenų kiekį, ginkluotę. Jei esama ginkluotės, tuomet, pasak pašnekovo, oro misija laukia kitų naikintuvo kontrolieriaus nurodymų.

Iki šiol, pasak piloto, Rusijos lėktuvai nedemonstravo blogo elgesio, neskrido agresyviai. Reaguodami į skrydžio pobūdį, Vengrijos oro misijos pilotai juos sekdavo, stebėdavo ir išlydėdavo iš teritorijos.

Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Karinės paslaptys“.