Valstybinė lietuvių kalbos komisija pritaria, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės.

Kitais atvejais komisija siūlo išlaikyti „pagrindinį principą rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“.

Toks išaiškinimas padidina tikimybę, kad lenkų kilmės Lietuvos piliečių pavardės ir toliau galės būti rašomos tik lietuviškais rašmenimis, pavyzdžiui, nenaudojant lenkiškos raidės w.

Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė BNS sakė, kad pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kitokios asmenvardžių formos galėtų būti užrašomos kitame paso puslapyje.

„Tais atvejais, kai nėra aiškaus tapatybę patvirtinančio dokumento, gali būti kitokie būdai. Kalbos komisija šiuo atveju negali apie tai nieko pasakyti, nes tai jau yra pasakęs Konstitucinis Teismas“-, - BNS sakė D.Vaišnienė.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadas dėl Seime svarstomų įstatymų projektų, kurie liberalizuotų asmenvardžių rašymą.

Šiuo metu įstatymai reikalauja visų Lietuvos piliečių pavardes asmens dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, nenaudojant raidžių w, x ar q. Pataisų šalininkai teigia, kad tai kelia daug problemų už užsieniečių ištekėjusiams lietuviams.

Be to, Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva jau seniai prašo, kad Lietuvos lenkų pavardės galėtų būti rašomos lenkiškais rašmenimis. Šis klausimas nuolat iškyla ir Lietuvos - Lenkijos dvišaliuose santykiuose.

Kritikai teigia, kad leidus nelietuviškus rašmenis būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Pagal Kalbos komisijos išaiškinimą, užsieniečių, įgijusių Lietuvos pilietybę, pageidavimu vardai ir pavardės galėtų būti įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal kitos valstybės išduotą asmens dokumentą. Anot komisijos, remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami.

Originali rašyba taip pat būtų leidžiama su užsieniečiu santuoką sudariusiam ir jo pavardę paėmusiam Lietuvos piliečiui bei tokių sutuoktinių vaikams. Šiuo atveju dokumento šaltiniu būtų laikomas užsieniečio asmens dokumentas.

2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo būtų leista originali pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis.

Prie šio klausimo grįžta, kai vasario mėnesį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad kalbininkų siūlymu Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Ankstesniuose Konstitucinio Teismo nutarimuose būdavo nurodoma, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.