Įsiplieskus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, Vokietija buvo viena pirmųjų NATO sąjungininkių, atsiuntusių į Lietuvą savo rotacines pajėgas. Nuo 2015-ųjų vasaros kelių mėnesių pratyboms Bundesveras siųsdavo savo rotacines kuopas su kovine technika. Vokietijos kariai Lietuvos poligonuose bandė savo ginkluotę, techniką ir ekipuotę. Taip pat, akivaizdžiai toliaregiškai, buvo renkama informacija apie tarnybos Lietuvoje sąlygas – karinę infrastruktūrą, kelius, poligonus, gamtines sąlygas

Vokietija į Lietuvą būti bataliono šerdimi siunčia vienus geriausiai parengtų Bundesvero dalinių, papildomai pratyboms atsiųsdama artilerijos ir inžinerijos pajėgumų.

– Kas yra afilijacija arba kitaip tariant – susiejimas?

– Tai yra ilgalaikio bendradarbiavimo forma, kurią siekiame nustatyti tarp mūsų „Geležinio vilko“ brigados ir Vokietijos divizijos. Mūsų ministrai pasirašė ketinimų protokolą. Tai yra kol kas tik pareiškimas, kuriame abi šalys išreiškė stiprinti bendradarbiavimą tarp „Geležinio vilko“ brigados ir Vokietijos divizijos.

– Prieš dešimtį metų „Geležinio vilko“ brigada, tuomet vienintelė mūsų sausumos pajėgose, buvo analogiškai aflilijuota ir į Danijos diviziją. Danijos karius Lietuve matome dažnai. Kokių dar pasekmių per dešimtmetį turėjo tas afilijacijos procesas?

– Dešimt metų – netrumpas laikas ir per jį situacija nemažai apsikeitė. Mūsų ryšiai su Danija yra tokie pat glaudūs, tačiau jau antrus metus Lietuvoje yra Vokietijos vadovaujama kovinė grupė – NATO pajėgų atstovė Lietuvoje. Natūraliai bendradarbiavimas su Vokietija tapo šiek tiek išskirtinis, tikimės, ir ilgalaikis. „Geležinio vilko“ brigadai dabar aktualu ir natūralu susisieti su Vokietijos divizija, tačiau tai nereiškia, kad Danijos svarba mums mažėja. Sieksime ir toliau su ja puoselėti glaudžius santykius.

Lietuvoje jau yra ir antra – „Žemaitijos“ brigada. Svarstysime, kaip ją taip pat sujungti. Danai, mano žiniomis, jau yra pareiškę norą afilijuotis ir su „Žemaitijos“ brigada. Procesas yra prasidėjęs, ir, manau, per šiuos metus mes sudėliosime partnerystės ryšius su artimiausiais sąjungininkais.

– Ar galėtumėte pritarti nuomonei, kad virtinė gerų poslinkių santykiuose su Vokietija galiausiai ir lėmė tai, kad jie ėmėsi vadovauti NATO kovinei grupei, priėmė sprendimą dėl afilijacijos?

– Nebuvau NATO „virtuvėje“, kai šie sprendimai buvo priimami. Neatmesčiau, kad tai galėjo turėti įtakos. Tačiau faktas, kad Vokietijos dydis, jos geografinė padėtis lėmė, kad vienoje ar kitoje šalyje ji būtų buvusi vadovaujanti vienai iš kovinių grupių valstybė.

Kuo Vokietijos buvimas čia yra labai geras, yra tai, kad ji turi labai glaudžius ryšius su daugybe kaimynų. Dėl to ji labai gerai generuoja pajėgas iš kitų šalių. Mes turime daugianacionalinę kovinę grupę, labai gerai integruotą į „Geležinio vilko“ brigadą. Ta integracija, panašu, yra patenkinta ir Vokietija. Tikimės, kad šis bendradarbiavimas užtruks ilgai, Vokietijos pajėgos norės tęsti šią misiją.

– Kalbame apie dvišalį bendradarbiavimą. Tačiau yra ir daugiašalis bendradarbiavimas, daugybė NATO vadaviečių. Kaip ryšiai su Vokietija paveiks jau esamą tarptautinį bendradarbiavimą?

– Jis nepanaikins nieko, kas vyksta. „Galežinis vilkas“ natūraliai turi būti didesnio vieneto – divizijos dalimi. Vokietijos divizija šiuo metu yra natūraliausias. Tačiau tai yra orientuota į pasirengimą, mokymą, tai nėra pilnas integravimas, kad Vokietijos divizijos vadas duotų nurodymus „Geležinio vilko“ brigados vadui. Tačiau tai yra kur kas glaudesnis bendradarbiavimas nei bet kada iki šiol.

Susėdę karininkai sudarys mokymo planus, perspektyvą. Taip pat tęsime ir konsultacijas strateginiame lygmenyje. Mūsų kariuomenių vadai puikiai sutaria, ministrai, Vokietijos gynybos ministrė išlieka savo poste, taigi, mūsų ryšys yra daugeliu lygmenų – nuo strateginio iki taktinio.

– Kalbant apie mūsų strateginį tikslą krizės atveju užtikrinti susisiekimą su likusia Europos dalimi, mūsų sąjungininkais, apginti Suvalkų koridorių, iškyla ir artimesnio bendradarbiavimo su Lenkija klausimas. Kokie numatyti politiniai tikslai ten?

– Lenkija yra iš tų šalių, su kuria bendradarbiavimas laikomas ir vadinamas strateginiu. Tai yra be galo svarbi mūsų saugumui šalis, o parama sausuma gali ateiti tik per Lenkiją. Ryšiai su Lenkija mums visada buvo svarbūs. Turime daugybę įgyvendinamų projektų, mūsų karininkai yra įvairaus lygio štabuose Lenkijoje. Įdirbis yra, tačiau yra ir potencialo, kurį sieksime išnaudoti.

Išsamiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Karinės paslaptys“ siužete.