Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per dvi dienas Rusija paleido 1 567 dronus ir 56 raketas į Ukrainą. Valstybės vadovas pabrėžė, kad šis „masinis ir praktiškai nepertraukiamas“ puolimas buvo vienas galingiausių per visą karo laikotarpį.
Pasak Ukrainos analitiko Igorio Anochino iš Mokslo ir tarptautinio saugumo instituto, naujausi puolimai rodo naujos Rusijos taktikos atsiradimą. „Nenorėčiau to vadinti visiškai nusistovėjusia sistema, bet tai aiškiai tampa nauju operaciniu modeliu“, – sakė ekspertas.
„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ apie karą Ukrainoje diskutavo karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis (toliau – D. A.) ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis (toliau – G. M.).
– Lietuvoje skelbtas oro pavojus pademonstravo mūsų pasiruošimą reaguoti į tokias situacijas. Kas nutiktų, jeigu Ukraina sugalvotų pulti Kaliningrado sritį, kuri yra apsupta NATO valstybių?
– D. A.: Kaliningrado sritis yra labiausiai apsaugota vieta Rusijoje, ir ją saugo būtent NATO, kad ir kaip keistai tai skambėtų. Prieš Velykas ten skrido daug turistinių lėktuvų, tad tikriausiai žmonės suprato, kad tai saugiausia vieta praleisti šventes prie jūros.
Kalbant apie tai, kas būtų, jeigu būtų, visų pirma reikia pasižiūrėti į žemėlapį. Kad ukrainiečiai pasiektų Kaliningradą, jiems reikėtų praskristi Baltarusiją, kuri taip pat būtų suinteresuota sustabdyti puolimą į Rusiją, arba Lenkiją.
Rinktis Lenkiją būtų labai neprotingas žingsnis, taip pat netinkama kryptis būtų Lietuva. Paramą Ukrainai suteikia piliečiai, ir jei jie matytų, kad yra išnaudojami, tai taptų politinio lygmens klausimu – ar tikrai čia viskas gerai. Pati ataka prieš Karaliaučiaus sritį tikrai yra galima.
Prisiminkime, kaip anksčiau Vokietijos turistai plaukė jachta Lietuvos link – juos pasitiko rusų povandeninis laivas. Taip pat prisiminkime Klaipėdos jūrų uosto problemas, kai iš Karaliaučiaus blokuojamas ryšys. Tačiau kenkiama ne Klaipėdos uostui, o siekiama, kad ukrainiečiai negalėtų atlikti atakos.
Kalbant apie tai, kaip lengviausia surengti ataką prieš Karaliaučių, reikėtų tai daryti iš jūros. Galima praplaukti į Baltijos jūrą iš Atlanto vandenyno, o jeigu būtų panaudoti autonominiai laivai arba iš anksto paliktas koks nors laivas, iš kurio vėliau būtų evakuojamasi ir paleidžiami dronai, tai galėtų būti visai reali situacija.
Tačiau dronas yra gana primityvus ir banalios technologijos įrenginys. Ko gero, rusai jį greičiausiai numuštų arba nukreiptų į Lenkiją ar Lietuvą. Tikriausiai geriausias būdas sunaikinti taikinius Karaliaučiuje būtų ataka iš jūros pusės, naudojant sparnuotąsias arba kruizines raketas, kurias ukrainiečiai yra garsiai paskelbę gaminsiantys tūkstančiais per metus.
– Mūsų valdžios pareiškimas, kad oro erdvės neleisime naudoti niekam, gali būti susijęs su Kaliningradu?
– G. M.: Į situaciją dabar žiūrime tik iš Ukrainos pusės – kas būtų, jei ji atakuotų Kaliningrado sritį. Tačiau galima klausti ir kitaip: kas būtų, jei iš Kaliningrado srities „Iskander“ raketos ar „Shahed“ dronai skristų į Ukrainą per Lietuvą ir atitinkamai per Baltarusiją?
Ukrainos atakos pradžia reikštų ir atsako pradžią lygiai tuo pačiu momentu. Tokiu atveju mes neišvengiamai būtume įtraukti į karinius veiksmus, nes virš mūsų pradėtų skraidyti „Shahed“ dronai ir raketos. Tai sukeltų labai sunkiai išsprendžiamų problemų, ir aš nelabai tikiu, kad NATO bei Europos Sąjunga pritartų tokiam Lietuvos elgesiui.
Diplomatiškai Lietuva būtų spaudžiama užtikrinti, kad nė į vieną pusę per mūsų teritoriją neskraidytų jokie neteisėti kariniai objektai. Tik čia yra problema – kaip Lietuva tai galėtų įgyvendinti ir kokiu būdu tai užkardyti.
Žinoma, tai yra technologijų problema. Ukrainos ir Rusijos karas praktiškai kas savaitę padaro technologinį žingsnį didesnio žudymo, eskalavimo, sudėtingesnių ir sunkiau trečiųjų šalių kontroliuojamų sistemų link. Lietuva nėra įsitraukusi į intensyvius veiksmus. Norėdami tai padaryti, turėtume be perstojo bendrauti su Ukraina, kuri gamina visus šiuos ginklus.
Neabejoju, kad Lietuva bendradarbiauja, bet kažin, ar tas bendradarbiavimo mastas mus tenkina. Bent jau viešai nesimato, kad mes sugebėtume tikrai gerai kontroliuoti savo oro erdvę, jeigu virš mūsų pradėtų skraidyti kažkokie objektai. Visos dronų ir balionų istorijos liudija priešingai – kad tam tikrai nesame pakankamai pasirengę ar įgudę.
– Ar reali provokacijos galimybė, po kurios virš Baltijos šalių prasidėtų pragaras?
– D. A.: Oro erdvės pažeidimas yra valstybės suvereniteto pažeidimas. Ar Rusija tai gali padaryti? Tikrai taip, bet Rusijai tokia eskalacija vargu ar reikalinga. Ko gero, tada Karaliaučius būtų visiškai užblokuotas. Tai reikštų ne tik priėjimo iš jūros, bet ir oro erdvės bei sausumos kelių blokavimą. Tai jau būtų eskalacija ar net karo paskelbimas NATO valstybėms.
Visada galima sakyti, kad rusai yra bepročiai ir nesupranta, ką daro. Bet jei į juos pažiūrėsime ne iš aukos, o iš grobuonies pozicijos, pamatysime, kad jie irgi suvokia Karaliaučių kaip uždarą teritoriją, esančią pavojingoje situacijoje. Net jei pasižiūrėsime į informaciją jų viešuosiuose šaltiniuose, ten taip pat sakoma, kad jie yra apsupti NATO ir yra pavojuje.
Aš linkėčiau visiems Lietuvos piliečiams žiūrėti į Rusiją ne tik kaip į grobuonį, bet ir kaip į auką. Mes juos galime užblokuoti ir sunaikinti.
Šiuo atveju, nepriklausomai nuo to, ką jie padarytų, svarbiausias yra mūsų atsakas. O jis būtų pakankamai griežtas.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše: