„Žiūrint į elementarią aritmetiką, dabar turime 30, turėsime 32 valstybes. Bet jei žiūrime į daugiau skaičių, tai turėsime labai rimtą pajėgumą pas save, nes Suomijos, Švedijos ginkluotosios pajėgos, ypatingai Švedijos ekonominis potencialas ir valstybės potencialas vystyti ginkluotąsias pajėgas yra didelis galvos skausmas, ir ne tik galvos, Rusijai. Tikrai, prisidirbo patys“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Rupšys.
Pasak generolo leitenanto, šių dviejų Skandinavijos pusiasalio valstybių prisijungimas prie Aljanso itin sustiprins Baltijos jūros regioną, nes ji taps „vos ne vidine NATO jūra“.
„Žiūrint iš operacinės perspektyvos, mūsų apginamumo klausimu, ypač žiūrinti į 5 straipsnį, tai, sakyčiau, sudaro daugiau gerų gerų sąlygų, sukuria problemą Rusijai“, – pabrėžė kariuomenės vadas.
Žiūrint iš operacinės perspektyvos, mūsų apginamumo klausimu, ypač žiūrinti į 5 straipsnį, tai, sakyčiau, sudaro daugiau gerų gerų sąlygų, sukuria problemą Rusijai.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO pabrėždami, kad Suomijos narystė NATO sustiprintų šalies saugumą ir „visą gynybinį aljansą“.
Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos visuomenės ir politikų nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos. Šalis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų laikėsi neutralumo politikos.
Stoti į Aljansą svarsto ir kaimyninė Švedija.
Išminuotojų siuntimas gali būti traktuojamas kaip įsitraukimas į karą
Išminavimo darbų vykdymas Ukrainoje gali būti traktuojamas kaip įsitraukimas į karą, sako Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys.
„Buvo pasakyta NATO vadovybės, buvo pasakyta mūsų valstybės vadovų, kad mes tiesiogiai nedalyvaujame. NATO tikrai savo personalu ten nedalyvaus ir nekariaus, todėl toks atėjimas ir vykdant išminavimo darbus, gali būti traktuojamas kaip tiesioginis įsivėlimas į tą karą“, – ketvirtadienį žurnalistams V. Rupšys.
Gali dalyvauti kažkokios tai įmonės, įstaigos, kurios teikia tokią paslaugą.
Generolo leitenanto teigimu, „bet koks dalyvavimas karių Ukrainoje dabar peržengiant sieną bus įmanomas, kai bus priimti atitinkami politiniai sprendimai“.
Pasak kariuomenės vado, išminavimo poreikis Ukrainoje yra, bet reikėtų ieškoti kitokių sprendimų.
„Gali dalyvauti kažkokios tai įmonės, įstaigos, kurios teikia tokią paslaugą“, – teigė V. Rupšys.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį žiniasklaidai teigė, jog sulaukusi Ukrainos prašymo, Lietuva ieško galimybių į šalį siųsti išminuotojų, vienas pareigūnas ten jau dirba.
Pasak jos, daugiau negu pusė Ukrainos teritorijos yra su paliktomis minomis ar sprogmenimis.
A. Bilotaitės teigimu, su Rusijos invazija kovojanti šalis turi per pusę tūkstančio išminuotojų, tačiau jų nepakanka.
Ministrė informavo su kolegomis planuojanti kreiptis į Europos Tarybai pirmininkaujančią Prancūziją, prašydama koordinuoti išminuotojų siuntimą į Ukrainą per policijos įstaigų tinklą.
Lietuva tikisi ilgalaikio sąjungininkų specialiųjų operacijų pajėgų dislokavimo
Lietuvos kariuomenė tikisi, jog sąjungininkai šalyje dislokuos savo specialiųjų operacijų pajėgų, atvykusių į šalyje vykusias pratybas.
„Tikiu ir turiu vilties, kad kai kurios pajėgos čia ir užsiliks, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys. – Tikrai čia yra turbūt toksai ne tik treniruotės pagrindinis aspektas, bet ir laikinas arba ilgalaikis dislokavimas kai kurių pajėgų specialiųjų operacijų.“
Pasak Lietuvos kariuomenės operacijų pajėgų vado pulkininko Mindaugo Mažono, Lietuvoje be pertraukos nuo 2015 metų dislokuotos Jungtinių Valstijų specialiosios pajėgos.
Tikiu ir turiu vilties, kad kai kurios pajėgos čia ir užsiliks.
„Dabar kalbamės su kitomis šalimis, bet kol kas detalių labai negaliu atskleisti“, – žurnalistams sakė jis.
Pasak pulkininko, šalys, kurių pajėgų nuolatinio buvimo tikimasi yra „labai panašios“ kaip ir Lietuvoje esančio NATO bataliono sudėtis.
NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei vadovauja Vokietija, karius ir civilinį personalą į vienetą yra siuntusios Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Prancūzija, Čekija, Kroatija, Liuksemburgas ir Islandija.
Specialiųjų operacijų pajėgas sudaro keturi padaliniai – Ypatingosios paskirties tarnyba, Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Kovinių narų tarnyba bei Mokymo ir kovinės paramos centras.
Pajėgose tarnaujančių karių skaičius yra neskelbiamas. Jie yra tarnavę tarptautinėse misijose Afganistane ir Ukrainoje, kur apmokė vietines pajėgas.
Pagrindinės SOP užduotys yra specialioji žvalgyba, tiesioginiai veiksmai ir kovinė parama.
