Kaip BNS sakė tarnybos karo psichologijos skyriaus viršininkė Ramutė Vaičaitienė, pagalbą tarnyba teikia ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) kariams, atliekantiems karinę žvalgybą. Šiame departamente dirbantis karininkas trečiadienį, kaip įtariama, nusižudė darbo vietoje.

„AOTD kariams pagal jų pateiktą poreikį vedami užsiėmimai ar paskaitos, pokalbiuose rekomenduojame atkreipti dėmesį į įtampą mažinančius sporto, kūrybinius ar kitus relaksacinius užsiėmimus, vykti į Karių reabilitacijos centrą. Pagalba teikiama neatsižvelgiant į pareigas, laipsnius ar tarnybos specifiškumą, nes gana dažnai būna sprendžiamos problemos, nesusijusios su pareigų atlikimu“, – teigė psichologijos skyriaus viršininkė.

Pasak jos, tarnaujančių profesionaliosios tarnybos karių sveikata tikrinama kas ketverius metus, tuo pačiu tikrinama ir psichologinė savijauta, juos konsultuoja gydytojas psichiatras, kuris esant indikacijoms gali skirti atlikti gilesnius diagnostinius testus. Taip pat kariai kasmet sveikatą tikrinasi profilaktiškai ir šio patikrinimo metu taip pat yra domimasi jų psichologine savijauta, esant nusiskundimams, karys siunčiamas pokalbio pas artimiausią įgulos psichologą.

Taip pat veikia anoniminis psichologinės pagalbos kariams telefonas. Pasak R.Vaičaitienės, juo sulaukiama nuo dviejų iki aštuonių skambučių per mėnesį, jų pagausėja į dalinį atvykus šauktiniams.

Karo psichologės teigimu, daliniuose lankydamiesi psichologai skatina atkreipti dėmesį į kolegų elgesį ir patarti kreiptis pagalbos iškilus sunkumams.

„Jei karys patiria psichologinių sunkumų tarnyboje ar namuose, jis gali konsultuotis bet kuriuo jam patogiu metu ir patogioje vietoje, susitaręs su dalinį kuruojančiu psichologu. Dalinio vadai išleidžia ir atveža šauktinį konsultuotis, o profesinės karo tarnybos karys atvyksta pats. Jeigu karys vengia viešumo, jo labui skiriama konsultacija už dalinio ribų jam patogiu metu“, – sakė ji.

Kariai kreiptis psichologinės pagalbos skatinami lankstinukais, seminarų ir mokymų metu, kariams ir jų vadams skaitomos paskaitos apie baimę kreiptis ir jos priežastis, aiškinamos galimos tokio elgesio pasekmės, pabrėžiant, kad informacija apie kario patiriamus sunkumus nebus viešinama.

Karo medicinos tarnyboje, įgulose ir ekspertizės komisijose dirba dvidešimt penki psichologai. Pasak R.Vaičaitienės, ilgiau dirbę psichologai yra apmokyti teikti pagalbą suicidinių minčių turintiems asmenims.

„Esame išklausę specialų kursą vesti grupines konsultacijas-debrifingą po savižudybės, ir tai atliekame jau daugiau kaip dešimt metų, nes savižudybės įvyksta beveik kasmet. Neseniai atėjusius dirbti  kolegas nuosekliai įtraukiame į veiklą, perduodame savo patirtį, konsultuojamės su traumų psichologijos specialistais, esant indikacijoms ar grėsmei siunčiame stacionarinio ištyrimo ar gydymo“, – sakė ji.

Trečiadienį darbo vietoje rastas negyvas Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujantis kapitonas R.R., įtariama, kad jis nusižudė. Dėl įvykio tyrimą atlieka policija.

Po žinios apie karinės žvalgybos pareigūno savižudybę, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas teigė, kad nelaimė turėtų būti ištirta ir padarytos išvados, kaip užkirsti tokiems atvejams kelią bei užtikrinama, kad kariai laiku sulauktų psichologinės pagalbos.