Vygantas Kornejevas, Prienų rajono Stakliškių gimnazijos direktorius, Kauno technologijos universiteto (KTU) pedagogikos studijų kviestinis lektorius, susiklosčiusią situaciją vadina užburtu ratu – kai vaikai neturi sektino pavyzdžio, tokio, kuris užkrėstų pedagogo profesine liga, mokiniai nesusimąsto, kad galėtų rinktis šią profesiją.

Renkasi lengvesnes profesijas

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėjos Vilmos Bačkiūtės, nors ministerija nėra atlikusi tyrimų, kurie išsamiau paaiškintų tokį mažą tiksliųjų mokslų sričių pedagogikos studijų susidomėjimą, priežastis gana aiški – dažnai jaunuoliai, norintys save realizuoti per tiksliuosius mokslus, renkasi tiesiog kitokį, dažnai geriau apmokamą karjeros kelią.

KTU pedagogikos studijas baigusi ir KTU inžinerijos licėjuje antrus metus fizikos mokytoja dirbanti Vaida Gotšvitaitė-Čepkauskienė antrina, kad viena iš priežasčių, kodėl tiksliesiems mokslams gabūs žmonės nesirenka šios srities pedagogikos studijų, gali būti tiesiog paprastesnio kelio ieškojimas.

"Tikslieji mokslai nėra lengvi – tiek chemijoje, tiek fizikoje reikalingos ir geros matematikos žinios, o juk yra ir lengvesnių mokslų, tačiau taip pat įdomių", – pastebi V.Gotšvitaitė-Čepkauskienė.

Jei neturėsi noro nuolat bendrauti su jaunimu, to išmokti per prievartą, manau, tiesiog neįmanoma arba labai sudėtinga.

Be to, mokytojo darbui neabejotinai reikalingas ne tik pašaukimas ir didelė motyvacija, bet ir nuolatinis tobulėjimas, domėjimasis naujovėmis. "Jei neturėsi noro nuolat bendrauti su jaunimu, to išmokti per prievartą, manau, tiesiog neįmanoma arba labai sudėtinga", – įsitikinusi jaunoji pedagogė.

Ji pati pirmiausia baigė taikomosios fizikos bakalauro ir aplinkosaugos inžinerijos magistro studijas, keletą metų dirbo administracinį darbą ir tik tuomet nutarė įgyti pedagogo kvalifikaciją. "Nuolat galvodavau: nenoriu nuolatinio darbo prie kompiuterio, noriu bendrauti, kurti ir dirbti su jaunimu, noriu įkvėpti kitus", – prisimena V.Gotšvitaitė-Čepkauskienė.

Skirtingi keliai

V.Bačkiūtė pastebi, nors tiksliųjų mokslų srityse pedagogikos studijų programos nėra populiarios, susidomėjimas šių krypčių nepedagoginėmis studijomis pastaraisiais metais augo ir į jas priimama vis geriau pasirengusių studentų. Kaip vieną iš būdų, siekiant užtikrinti pakankamą pedagogų skaičių trumpuoju laikotarpiu, V.Bačkiūtė nurodo profesinių studijų programas, kurios į mokytojo karjerą nukreipia dalykiškai jau pasirengusius ir motyvuotus atitinkamų studijų sričių specialistus.

"Numatoma nukreipti valstybės finansavimą į gretutines ir profesines pedagogines studijas ir kartu skatinti aukštąsias mokyklas peržiūrėti bei kurti kokybiškas ir šiuolaikiškas lygiagrečiąsias dalykinių ugdymo mokslų studijų programas", – teigia Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė.

Ieškoti būsimų pedagogų tarp specialybines studijas baigusių žmonių, kaip vieną iš galimų variantų spręsti mažėjančio pedagogų skaičiaus problemą, nurodo ir V.Kornejevas.

"Kartais žmonės nepagalvoja ir nežino, kad turi pašaukimą pedagoginiam darbui, todėl būtina ieškoti tokių žmonių, su jais bendradarbiauti ir kalbėtis", – sako V.Kornejevas.

Pasak jo, didesnė tikimybė, kad žmonės, pirmiausia baigę specialybines studijas, o vėliau įgiję pedagogo kvalifikaciją, yra motyvuoti ir ateina jau tvirtai žinodami, ko nori.

Vis dėlto, V.Kornejevo teigimu, nėra vieno geriausio būdo tapti pedagogu, visi jie yra tinkami, kai žmogus motyvuotas ir nori dirbti mokykloje. "Tiek tarp pedagogikos, tiek tarp specialybines studijas baigusių žmonių yra puikių mokytojų, o kuo bus didesnė kelių įvairovė ateiti dirbti į mokyklą, tuo pačiai švietimo sistemai bus geriau", – pastebi V.Kornejevas.

Sėkmingo modelio paieškos

Pasak V.Bačkiūtės, Lietuvoje problematiška, nes egzistuoja griežti kvalifikaciniai reikalavimai profesijai, tačiau mokytojų rengimas yra siauros kvalifikacijos – tai pastebi ir tarptautiniai ekspertai.

"Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai pažymi, kad Lietuvoje šiuo metu dėmesys sukoncentruotas į būsimų mokytojų studijas, bet stinga pastangų tolesniam jų profesiniam tobulėjimui. Norint išlaikyti jaunus ir perspektyvius mokytojus, turime teikti gerokai daugiau pagalbos tiek pačioje karjeros pradžioje, tiek ir vėlesnėje perspektyvoje", – teigia Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė.

Europos šalyje taikomi skirtingi pedagogų rengimo modeliai. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, Suomijoje taikomas modelis, tapę labai sėkmingi, tačiau švietimo srities atstovai pabrėžia, kad renkantis ir kuriant tinkamiausią pedagogų rengimo būdą, negalima aklai imti bei įklijuoti vieno ar kito modelio Lietuvoje, neatsižvelgus į čia esančią kultūrą ir kitus veiksnius.

"Eksperimentuoti ir bandyti reikia taip, kad nenukentėtų pati švietimo sistema: įvesti tam tikras naujoves ir stebėti, ar jos pasiteisina, o ne kardinaliai keisti visą sistemą", – sako V.Kornejevas.