Per bendrąjį priėmimą kvietimo studijuoti nemokamose vietose šalies universitetuose sulaukė daugiau kaip 11,5 tūkst. studentų, kolegijose – 8,3 tūkst. studentų.

Daugiausia abiturientų aukštojo mokslo siekti pageidavo Vilniaus universitete – ši aukštoji mokykla surinko daugiausia vadinamųjų valstybės finansuojamų krepšelių. Kuklesni, bet gana geri ir Kauno aukštųjų mokyklų rezultatai. Apie juos kalbamės su Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektoriumi profesoriumi Pranu Žiliuku ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo prorektoriumi profesoriumi Juozu Augučiu.

– Pirmakursių priėmimo maratonas baigiasi. Ar vadinamųjų valstybės finansuojamų krepšelių pavyko surinkti tiek, kiek universiteto vadovai tikėjosi?

P.Žiliukas: "Tikėjomės geresnių rezultatų, tačiau ir šiandieniniai yra neblogi. Visų pirma reikia įvertinti konkurenciją, o ir trauka į sostinę visada buvo labai didelė. Pažvelgę į praėjusių metų priėmimo statistiką, matome, kad jau pernai į fizinių ir technologinių mokslų studijas studentų buvome surinkę per tris šimtus mažiau negu tikėjomės. Todėl toks rezultatas, kai gavome per 70 proc. pernai turėto faktinio valstybės finansuojamų vietų skaičiaus, mus tenkina. Dabar galime realiau įvertinti ankstesnius savo planus ir prognozes. Akivaizdu, kad jie turėjo būti kuklesni. Kai kurios programos nebuvo pakankamai populiarios ir tokia situacija verčia susimąstyti. Teks dar kartą peržiūrėti programas, sukurti geresnių. Nerimą kelia faktas, kad kai kurios specialybės apskritai yra praradusios populiarumą. Pavyzdžiui, lengvosios pramonės, elektronikos programos mažai ką domina. Tačiau socialiniai mokslai populiarūs, ypač – ekonomikos studijos. O vadybą iš kauniečių aiškiai paveržė Vilniaus aukštosios mokyklos. Daug abiturientų rinkosi statybos, chemijos, aplinkos inžinerijos, architektūros studijas."

J.Augutis: "Rezultatus vertiname pakankamai optimistiškai – surinkome per 800 valstybės finansuojamų krepšelių. Pasiekėme 95 proc. geriausio galimo rezultato, kurį pasiekti leido sistema – 100 proc. buvusių valstybės finansuojamų vietų plius 10 proc. Mažiausiai studentų sulaukė kai kurios filologijos programos. Mažai kas rinkosi studijuoti prancūzų, vokiečių, anglų kalbas, ne itin populiarus šįmet Katalikų teologijos fakultetas."

– Kaunas visada buvo laikomas studentų miestu. Prieš aukštojo mokslo reformą buvo būgštaujama, kad Kaunas gali prarasti tvirtas pozicijas. Kokias išvadas dabar galima daryti?

P.Žiliukas: "Būgštavimai pasitvirtino. Mažesnėms mokykloms, pavyzdžiui, Lietuvos veterinarijos akademijai, Lietuvos kūno kultūros akademijai, Lietuvos žemės ūkio universitetui, nepavyko pritraukti pakankamai studentų. Tik Kauno medicinos universitetui pavyko sustiprinti pozicijas – jie studentų turės truputį daugiau negu pernai. Mažiau bus ir mokančių už mokslą studentų. Kolegijose studijuos taip pat mažiau žmonių, negu buvo tikėtasi. Kauno kolegijoje studijuos beveik tiek pat pirmakursių kaip ir pernai, tačiau jų kur kas mažiau mokysis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje, ketvirtadaliu – Kauno technikos kolegijoje. Faktas yra toks: studentų pirmakursių Kaune mažės daugiau kaip 2 tūkst. Vis dėlto mūsų miestas po sostinės išlieka gana tvirtas mokslo centras. Būtų gerai, jeigu kitąmet priėmimo rezultatai žymiai nesikeistų."

J.Augutis: "Reikia pripažinti, kad tokiuose samprotavimuose yra tiesos. Kaune yra įsikūrusios specializuotos mokyklos – Veterinarijos akademija, Kūno kultūros akademija, kitos – kurios domina tam tikrus abiturientus. Šįmet studijas šiose mokyklose pasirinko mažiau abiturientų, ir tai yra miesto problema. Ramus gali būti tik Medicinos universitetas, kuris visuomet sutraukia užtektinai studentų. Atėjo laikas kalbėtis tiek patiems universitetams, tiek ir miesto vadovams, ieškoti problemos sprendimo būdų, kad Kaunas išliktų studentų miestas. Turime siekti, kad jauni žmonės studijuotų Kaune. Akivaizdu, kad dabar pozicijas užleidžiame sostinei. Jauni žmonės su didesniu noru važiuoja į Vilnių, o Kauną renkasi mažesnė abiturientų dalis. Jeigu tokia tendencija išliks, vėliau pajusime neigiamas pasekmes."

– Aukštojo mokslo reforma, prieš pradedant ją įgyvendinti, kėlė daug diskusijų. Kas šiandien jums kelia didžiausią nerimą?

P.Žiliukas: "Reformos tikrai reikėjo, ji jau buvo pribrendusi. Žinoma, ši reforma turi tam tikrų šoko terapijos elementų, bet gal tai tik į naudą? Iš esmės dabar bendrasis priėmimas yra ypač skaidrus. Galima įvertinti skaičius, nesunku apžvelgti universitetų ir kolegijų sektorius, įvertinti regionų sėkmę siekiant aukštojo išsilavinimo gyventojams. Dabar lengviau priimti subalansuotus politinius sprendimus, paprasčiau ir visuomenei susivokti. Gal ir darbdaviai sukrus, įvertins ir išsakys savo poreikius? Tiesa, kai ko nespėta padaryti, ne visi reformos siekiai įgyvendinti. Lemiamos reikšmės turi ir moksleivių interesai, mados padiktuoti reiškiniai. Rinkos poreikiais sunkiai paaiškinamas masiškas noras studijuoti teisę ir vadybą. Gal ateityje tokia mada nuslūgs ir jauni žmonės rinksis įvairesnes programas? Tačiau visos reformos padiktuotos pamokos turės naudos tik tada, kai jomis remsis visi aktyvūs reformos dalyviai ir paisys visuomenės balso."

J.Augutis: "Didelių nuogąstavimų neturime ir tai gali būti susiję su tam tikrais pertvarkymais, kuriuos šiuo metu vykdome ir esame pradėję universitete. Dėl šių aplinkybių mums perprasti reformą ir dirbti pagal ją yra lengviau negu kitoms aukštosioms mokykloms. Tiesa, kai kurie klausimai dar nėra visiškai išspręsti. Pavyzdžiui, studentų, mokančių už studijas, finansavimo klausimas nėra visiškai išspręstas. Nevisiškai aiškus ir universitetų valdymo mechanizmas, neaišku, kaip bus suformuotos universitetų tarybos. Iš tiesų persitvarkyti kai kuriose srityse jau reikėjo, o krizė tuos procesus tik paskatino."

Daugiausia krepšelių surinkę universitetai

1. Vilniaus universitetas – 3088

2. Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 1980

3. Kauno technologijos universitetas – 1555

4. Vytauto Didžiojo universitetas – 814

5. Klaipėdos universitetas – 656

6. Mykolo Romerio universitetas – 651

7. Kauno medicinos universitetas – 556

8. Vilniaus pedagoginis universitetas – 549

9. Šiaulių universitetas – 499

10. Vilniaus dailės akademija – 306

Šaltinis: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija