Anot ministerijos, į šias konsultacijas bus kviečiami švietimo bendruomenės, tėvų organizacijų, viešosios informacijos rengėjų, skaidrumo priežiūros organizacijų bei teisininkų atstovai. Tikimasi, kad tokios konsultacijos padės rasti sprendimus, atitinkančius viešą interesą. 

Ketvirtadienį „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas feisbuko paskyroje paskelbė, jog ministerija duomenų teikimą sumažino keturis–aštuonis kartus, nors anksčiau tokia informacija būdavo visiems prieinama.

„Dabar nieko nebelikę. Ir galiausiai iš visuomenės atimami paskutiniai teisės žinoti likučiai“, – teigė žunalistas.

„Ankstesniais metais pačios mokyklos gaudavo duomenis bent apie savo pačių mokinių pasiekimų tendencijas, o šiemet ir jos nebegavo. Apskambinome keliasdešimt mokyklų vadovų. Šie gūžčioja pečiais pasimetę“, – rašė jis.

Tuo metu ŠMSM teigė, jog Nacionalinė švietimo agentūra nuo praėjusių metų rengia ir skelbia viešai prieinamas mokyklų informacines korteles. Jose pateikiami kiekvienos mokyklos lyderystės ir vadybos, ugdymo proceso, pagalbos mokiniui, ugdymo rezultatų rodikliai. Viskas yra prieinama Švietimo valdymo informacinėje sistemos Mokyklos švietimo stebėsenos būtinųjų rodiklių skiltyje.

Vis dėlto, pasak ministerijos, nuo šių mokslo metų neskelbiami labai specifiniai mokyklų duomenys: mokinių, laikiusių brandos egzaminus ir gavusių tam tikrus vertinimus, skaičiai, o detalias ataskaitas ir toliau gauna tiesiai kiekviena mokykla apie savo mokinius – naujausios mokyklas pasiekė ketvirtadienį.

Pasak ŠMSM, tai vienintelis skirtumas, lyginant su ankstesniais metais.

„Šių duomenų viešinimas yra jautrus, nes dalyje mokyklų kai kuriuos valstybinius brandos egzaminus laiko vos vienas kitas mokinys, ir viešai paskelbus rezultatus, mokinio įvertinimas tampa žinomas kitiems. Susidaro galimybė identifikuoti konkrečius mokinius ir mokytojus“, – rašoma pranešime.

Ministerijos teigimu, mokyklų vadovai ne kartą pabrėžė viešai skelbiamos jautrios informacijos daromą spaudimą mokytojams ir mokiniams bet kokia kaina siekti kuo aukštesnio rezultato.

„Tačiau ne tik egzaminų rezultatai rodo mokyklos darbo sėkmę. Švietimo bendruomenė ne kartą kėlė klausimą dėl mokyklų reitingavimo kriterijų ir metodologijos, kuriuos kuriant jį nedalyvavo, o susiformavusi mokyklų vertinimo praktika sukūrė neobjektyvų situacijos vaizdą“, – rašė ŠMSM.