Šeštadienio interviu

Klaipėdos rajono meras tiki Gargždų ateitimi

Gargždai - miestelis šalia Klaipėdos - šiomis dienomis švenčia 750-ąjį jubiliejų. Klaipėdos rajono tarybos pirmininkas ir meras Vaclovas Dačkauskas juokauja, kad metais jaunesnis Klaipėdos brolis yra ir bus amžinas mūsų miesto palydovas. Kasdien daugybė gargždiškių važiuoja į Klaipėdą dirbti, o kelių šimtų klaipėdiškių darbo vietos yra Gargžduose. Meras tikina, kad uostamiesčio kaimynystė miesteliui tik į naudą – tai pritraukia daugiau investicijų. Pasak jo, kai kurie klaipėdiškiai jau vadina Gargždus miegamuoju Klaipėdos rajonu. Visai realu, kad ateityje miestelis išties taps priemiesčiu, kuriame gyvena didelė dalis didmiesčio gyventojų. Jau dabar ne vienas klaipėdiškis įsigijo butą ar namą Gargžduose, o ir nekilnojamojo turto kainos čia kur kas didesnės nei kituose netoli Klaipėdos esančiuose miesteliuose.

- Kaip manote, ar gargždiškių netrikdo toks miesto palydovo statusas?

- Uostamiesčio kaimynystė mums tik į naudą. Niekas neabejoja, kad Klaipėdos įtaka Gargždams didžiulė, tačiau teigiama. Tarp miestų nusistovėjo pakankamai draugiški, dalykiški santykiai.

- Kiek metų Jūs pats esate gargždiškis?

- Eina dvidešimt penkti metai. Esu kilęs iš Šilalės rajono. Kai grįžęs iš armijos pradėjau žvalgytis darbo vietos, Gargždai pasirodė patrauklus miestelis ir gyvenamosios vietos, ir darbo prasme. Tikėjomės, kad čia greičiau ir butą gausime. Tiesa, teko laukti dešimtmetį. 1989-aisiais su žmona ir dukromis įsikėlėme į naujus namus.

- Ar Jūsų šeima gyvena Gargžduose?

- Vyriausia dukra Jurgita ištekėjo Vilniuje ir studijuoja Vilniaus pedagoginio universiteto magistrantūroje. Baigusi mokslus ji ketina apsispręsti, ar liks sostinėje, ar grįš į Gargždus. Jaunesnioji dukra Aistė baigė pirmąjį kursą Vilniaus universitete, dabar atostogauja namuose. Žmona Aldona kasdien važiuoja dirbti į Klaipėdą. Taigi, išeina, kad iš visos šeimos šiuo metu daugiausiai laiko Gargžduose praleidžiu aš.

- Koks buvo Jūsų kelias į politiką? Ar nesigailite tapęs Klaipėdos rajono meru?

- Dabar priklausau Socialdemokratų partijai, o anksčiau yra tekę dirbti ir vykdomajame komitete, būti LDDP nariu. O mero darbas toks pat sudėtingas, kaip ir įsivaizdavau. Daugybę problemų būtų galima išspręsti kur kas paprasčiau, jei biudžete pakaktų lėšų. O dabar tenka suktis, ieškoti išeičių, alternatyvų. Kita vertus, šie metai Gargždams pakankamai sėkmingi. Tarp 60 šalies savivaldybių esame vieni iš aštuoniolikos, kurių biudžetas surinktas net didesnis nei planuota. Pirmojo pusmečio biudžeto planą įvykdėme 105 procentais.

Šiemet Gargžduose atidarytos kelios didelės parduotuvės, sutvarkytos aikštės. Prieš miesto gimtadienį atnaujinome savivaldybės aikštę, renovuota muzikos mokykla, restauruoti senųjų kapinių vartai, bažnyčios koplyčia, įrengtas pirmasis Gargždų fontanas, kuris veiks nuo pavasario iki rudens. Prie įvažiavimo į miestelį ant postamento pastatytas daugiau nei 100 tonų sveriantis akmuo, ant kurio parašytas Gargždų vardas. Puoselėjame planus kitąmet sutvarkyti pagrindinę – Klaipėdos – gatvę, restauruoti dar bent vieną fontaną.

- Gargždai visada garsėjo puikiai sutvarkyta aplinka, prižiūrėtais gėlynais. Kieno tai nuopelnas?

- Tokia tradicija Gargžduose yra, kiek atsimenu. Amžiną atilsį miesto vykdomojo komiteto vadovo D.Karečkos iniciatyva čia buvo įrengta daugybė gėlynų, o iki šiol visos besikeičiančios valdžios laikosi tradicijos puoselėti gėlynus, kurti gražią miestelio aplinką. Gargždai išties išsiskiria iš kitų miestelių gėlių gausybe. Smagu, kad ir gyventojai įvertina tą grožį, labai retai pasitaiko, kad gėles kas nors nuniokotų.

- Kuriuo nuveiktu darbu, kai tapote meru, labiausiai didžiuojatės?

- Manau, kad didieji darbai dar priešakyje. Nors kojas šiose pareigose jau apšilau - dirbu nuo balandžio vidurio. Tikiu, kad dar daug darbų, planų pavyks įgyvendinti ateityje. Man patiko idėja akmenį prie įvažiavimo į Gargždus papuošti miesto vardu, sutvarkyti aplinką šalia jo. Manau, kad tai gražus miestelio ir jo gyventojų tvirtybės, stiprybės, ilgaamžiškumo ženklas ir simbolis. Be to, mano duomenimis, šis akmuo yra trečias pagal dydį visoje šalyje – po Puntuko Anykščių rajone ir Barstyčių akmens.

- Mero pareigos įpareigoja dalyvauti daugelyje miesto jubiliejaus proga surengtų renginių. Įdomu, į kokį renginį šį savaitgalį būtinai nueitumėte, jei būtumėte eilinis gargždiškis?

- Būtinai nueičiau į Rinkos aikštę suvalgyti bent vieno simbolinio cepelino. Gargždai jau seniai garsėja skaniais cepelinais, dar atsimenu tuos laikus, kai per pietus „Bulvėje“ rikiuodavosi ilgiausios eilės, pietauti eidavome su visa šeimyna. Tada tie pietūs kainavo vos vieną rublį. Miesto jubiliejaus proga cepelinų bus išvirta tiek, kiek miestui metų – septyni šimtai penkiasdešimt.

- Ko norėtumėte palinkėti gargždiškiams, miestelio svečiams gimtadienio proga?

- Gargždiškiams linkiu ir toliau mylėti bei gražinti savo miestą, kad jame būtų dar smagiau gyventi. O svečius kviečiu naudotis Gargždų svetingumu. Šį savaitgalį pačių įvairiausių pramogų mūsų mieste užteks visiems. Atvažiuokite ir švęskite kartu su mumis.

- Ačiū už pokalbį.