– Silvestrai, kas vyksta mūsų gamtoje ir klimate, kad mes visai neseniai, per Velykas, turėjome bene 20 °C šilumą, o dabar tu pats stovi su pirštinėmis ir žiemine striuke?

– Taip yra, nes, man atrodo, galime sulaukti kritulių, nebūtinai reportažo filmavimo metu, bet galimai iškris kietos fazės kritulių. Iš tikrųjų, mūsų klimatas yra pasimetęs, susimaišęs ir mums visiems dar labiau jaukia protą. Pažiūrėkime, ką turėjome, – sausį turėjome šilumos rekordų, vasarį–balandį aštuoniolika šilumos rekordų, o dabar – atšalimas. Toks atšalimams vidutinėms platumoms nėra retenybė. Klasika – kai žydi sodai, būna šalnos. Tik kadangi jau buvo šilta, buvo beveik vasara, o dabar vėl turime neigiamą temperatūra, šis sugrįžimas yra aštrus. Kontrastas gana stiprus, šalčių rekordų nebuvo fiksuota, bet šalnos iki –9 °C gana intensyvios. Taip vyksta dėl klimato kaitos – klimato sistema išsibalansuoja ir mes patiriame milžiniškus pokyčius ir kontrastus. Vėlgi, jeigu tai būtų įprastas Lietuvos klimatas prieš 50 metų, niekas labai nesistebėtų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Silvestrai, ką tik išprognozavai teisingai, nes iš tiesų krinta balti krituliai, nei ledukai, nei snaigės! Dabar Hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja šalnas iki –8 °C. Tuoj gegužės vidurys – visi augalai, viskas nušals ir ūkininkai vėl sakys, kaip blogai.

– Na, tai stichinis meteorologinis reiškinys ir žemės ūkiui Lietuvos klimatas iš dalies tuo ir yra nepalankus, nes galime sulaukti visko. Kai kuriais sezonais ūkininkų veikla išsiplečia ir jie kone gali antrą derlių nuimti, kai kuriais sezonais turime labai nepalankias sąlygas. Kiek tos šalnos paveiks? Žiūrint, kuriuos ūkininkus. Bet iš tikrųjų tai yra gana ekstremalu ir greičiausiai per artimiausius dešimtmečius tas ekstremalumas iš Lietuvos nedings.

– Tu pats daug vaikštai, keliauji viešuoju transportu. Ar tau neužkliuvo, kad gegužės pradžioje žydi alyvos ir iš tiesų yra be galo žalia?

– Na, jau antroje balandžio pusėje viskas žaliavo. Iš tikrųjų, šilumos sezonas prasidėjo anksčiau, todėl ir jaučiame tokią nuoskaudą, ko gero, nes jau buvo šilta, jau galėjome mėgautis šiltesniu klimatu, gauti klimato kaitos naudą, na, ir štai, dabar vėl tėškė mums antausį. Visko pasitaiko ir labiau turėtume galvoji, kalbant apie klimato kaitą, apie tuos aštuoniolika šilumos rekordų, kurie nepaskutiniai. Dabar turime duobę. Beje, norėčiau paguosti, kad ne tik Lietuvoje šalta – beveik visoje Europoje. Ir šitas šalčio išsiveržimas yra didžiulis beveik į visą žemyninę Europos dalį, tad ne mes vieni šąlame, tik kuo toliau į šiaurę, tuo šalčiau. Skandinavijoje jau kai kur ir žiema sugrįžo. Tačiau šaltis kandžioja ir Centrinės Europos gyventojus, ir Vakarų Europos gyventojus, žodžiu, ne mus vienus. Nesakyčiau, kad tai normalu, bet vidutinėse platumose to pasitaiko, ir keičiantis klimatui tas nestabilumas vis didėja.

Tai yra gana ekstremalu ir greičiausiai per artimiausius dešimtmečius tas ekstremalumas iš Lietuvos nedings.

– Kartoji sąvoką „klimato kaita“. Ką mes, kaip žmonija, darome ne taip, kad gamta mus taip kankina?

– Na, dabar jau 30 metų apie klimato kaitą kalbama garsiai. Klimato kaitos paaiškinimą galima išreikšti vienu labai paprastu sakiniu: „Degindama iškastinį kurą, žmonija pakeitė atmosferos sudėtį.“ Viskas. Lengva priimti šią informaciją, bet ką su tuo daryti, kaip dabar nustoti deginti iškastinį kurą, paprastų atsakymų nėra. Dabartinė civilizacija yra pastatyta ant pigios iškastinio kuro energijos, ir kiek mes beieškotume lengvų kelių iš to išsivaduoti, jų tiesiog nerandame. Tvarumas yra atsakymas. [...] Tai iš esmės yra siekis mums toliau turėti tokį patį gerą gyvenimą, kokį turime dabar, arba dar geresnį. Reikia suprasti, kad tvarumas reikalingas ne tiek ekologams, kiek iš esmės tiems, kurie nori gerai gyventi.

– Žmonės pyksta, kai klimatologai, sinoptikai išprognozuoja orus ir jie staiga pasikeičia. Kodėl dabartiniais, technologijų, laikais, kai galime pavalandžiui matyti, kaip slinks debesys ir kas iš jų kris, yra sudėtinga prognozuoti orus?

– Na, trumpalaikės orų prognozės, galiu patikinti visus, niekada nebuvo tokios tikslios, kokios yra dabar. Tačiau ilgalaikės apskritai niekada nebuvo tikslios. Dabar yra sunkiau numatyti tendencijas dėl to, kad yra gana didelis nestabilumas. Seniau vadinamoji liaudies išmintis prognozuodavo pagal tai, kaip yra dabar, ir galėdavo maždaug nuspėti kryptį ar tendenciją, kas bus po mėnesio. Dabar tos taisyklės negalioja ir tą liaudies išmintį galima pamiršti, nes, pasikeitus klimatui, nestabilumas yra toks didelis, kad tiesiog nebėra vienos aiškios taisyklės, kur link judės orai. Tad trumpalaikėje perspektyvoje mes turime tokias tikslias prognozes, kokių niekada neturėjome, bet ilgesnėje perspektyvoje jos tikrai yra labai netikslios. Pavyzdžiui, tikrai niekas negali pasakyti, kokia bus vasara. Greičiausiai, galime vėl sulaukti ekstremalios šilumos, bet ji gali būti labai nestabili, kaip ir šis pavasaris.

– Bet aš tavęs, kaip klimatologo, paklausiu – tai kokia bus šių metų vasara?

– Tai ką tik ir pasakiau. Greičiausiai bus nestabili. Lietuvoje sklando gandas, kad bus labai ekstremalių orų. Žiūrėdamas į šį pavasarį, į tuos aštuoniolika rekordų, manau, šią vasarą tikrai galime sulaukti ekstremalios šilumos. Kada ji bus, kiek užsilaikys, sudėtinga pasakyti, pamatysime. Tikslių prognozių nėra, bet mano toks numatymas, kad ši vasara parodys šiek tiek Lietuvai nebūdingos šilumos.