Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pirmadienį pranešė teismas.

KT prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso ir jo įsigaliojimo įstatymo normas.

Teismo klausiama, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja nuostata, kad pagal dabar galiojantį Civilinį kodeksą galima tik vyro ir moters partnerystė, ir tai, kad kodekso skyrius, reguliuojantis bendro gyvenimo sąlygas neįregistravus santuokos, pradės veikti tik tuomet, kai bus priimtas partnerystės įstatymas.

Buvusios konservatorių, liberalų ir Laisvės partijos Vyriausybės teigimu, Civilinio kodekso norma, jog leidžiamas partnerystės tik tarp vyro ir moters įregistravimas įstatymų nustatyta tvarka, prieštarauja konstituciniam lygiateisiškumo principui ir seksualinės orientacijos pagrindu diskriminuoja šeimos santykius faktiškai sukūrusius tos pačios lyties asmenis, pažeidžia konstitucines tokių asmenų teises į teisinę orumo ir privataus gyvenimo apsaugą.

Taip pat tvirtinama, kad tai pažeidžia Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus.

Vyriausybės kreipimesi pabrėžiama, kad Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas, diskriminacijos draudimas, pagrindiniame šalies dokumente valstybė taip pat įsipareigoja saugoti ir ginti visas šeimas, atitinkančias konstitucinę šeimos sampratą.

Anot jo, to negalima palikti tik įstatymų leidėjo diskrecijai.

„Nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį nesudariusių santuokos bendrai gyvenančių asmenų teisės į jų šeimos gyvenimo teisinį pripažinimą ir apsaugą įgyvendinimas yra priklausomas nuo įstatymų leidėjo diskrecijos, yra nesuderinamas su konstituciniais teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principais, – rašoma kreipimesi. – Negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų neginamos Konstitucijoje įtvirtintos asmenų teisės, nesaugomi iš Konstitucijos kylantys asmenų teisėti lūkesčiai.“

Seime ne kartą mėginta vienokia ar kitokia forma įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerytę.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Kaip skelbė BNS, praėjusios kadencijos Seime Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra įveikęs pateikimo ir svarstymo procedūras, tačiau teikti jo priėmimui nesiryžta dėl balstų stokos.

Minėtame projekte numatyta, kad civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.