Pereiti į pagrindinį turinį

A. Kubilius: negi būsimam premjerui taip nesvarbu 2013 m. biudžetas

A. Kubilius: negi būsimam premjerui taip nesvarbu 2013 m. biudžetas
A. Kubilius: negi būsimam premjerui taip nesvarbu 2013 m. biudžetas / Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Antradienio vakarą Seimo nariai svarstė 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Spalio pabaigoje Seimui pateiktame 2013 m. Nacionalinio (valstybės ir savivaldybių biudžetų) biudžeto projekte numatoma, kad kitais metais valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 697 mln. Lt – tai sudaro apie 0,6 proc. BVP.

Planuojama, kad visų viešųjų finansų deficitas sudarytų apie 2,5 proc. BVP.

Finansų ministerijos parengtame projekte numatoma, kad kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos sieks 21,993 mlrd. Lt. Nacionalinio biudžeto asignavimai, įskaičiavus ES paramos lėšas – 29,539 mln. Lt. Valstybės biudžeto pajamos (be ES paramos) kitais metais sieks – 18,15 mlrd. Lt, o su parama – 25,696 mlrd. Lt.

Nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų) turėtų sudaryti 21,295 mlrd. Lt, išlaidos – 21,993 mlrd. Lt.

Svarstyme Seime kalbėti pradėjęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas teigė, kad pateiktas Vyriausybės biudžetas siunčia tam tikrus signalus valstybei ir verslui.

„Verslui, visų pirma, siunčia tai, kad mokesčiai nekoreguojami, pagrindinius mokesčius siūloma palikti, investicijoms – kad Europos Sąjungos pinigų kitais metais bus apie 7,5 mlrd. Lt – tai yra didelė suma. Taip pat yra siunčiamas signalas, kad kitų metų biudžetas išlaikys finansinį deficitą iki 3 proc. ir kad bus pakankamai išlaikyta finansinio tvarumo situacija. Taip pat siunčia signalą, kad bedarbystė turėtų dėl valstybės ir savivaldybės biudžetų ir kitų instrumentų turėtų mažėti 1 proc., darbo užmokestis augti – 2,8 proc., infliacija sudaryti apie 3 proc. BVP augimas pagal kitų metų prognozes įdėtas 2,8 proc.”, - kalbėjo komiteto pirmininkas.

Siūlė skirti daugiau lėšų, bet ne tai, kaip surinkti daugiau pajamų

Biužeto ir finansų komitetas gavo pasiūlymų biudžeto asignavimus didinti ir perskirstyti 1,459 mlrd. Lt. Seimo komitetai siūlė pakeisti 926 mln. Lt asignavimus. Buvo gauti 65 Seimo narių pasiūlymai keisti asignavimus – 481,6 mln. Lt. Kitos institucijos siūlė 51,4 mln. Lt asignavimų pakeitimus.

„Reikia pasakyti, kad pasiūlymų, kaip padidinti išlaidas buvo sočiai, kaip padidinti pajamas – praktiškai nebuvo: arba buvo labai mažai, arba tie pasiūlymai buvo labai abstraktūs ir visi nukreipti arba į valstybės skolos didinimą. Jokių rimtų siūlymų nei iš opozicinių partijų, kurios dabar ruošiasi ateiti į valdymą, nebuvo pateikta. Tikėsimės, kad jie juos pateiks vėliau, nors aš nesu girdėjęs, kad būtų kas nors per daug svarstoma, išskyrus tai, kad siūloma sumažint PVM mėsai iki 5 proc., o taip sumažinti dyzelino akcizą, kurio sumažinti negalima“, - kolegas kritikavo liberalas.

Kalbėdamas apie komiteto siūlymą Vyriausybei tobulinti biudžeto projektą K. Glaveckas teigė, kad Lietuvos banko sumokėtas biudžeto pajamas pasiūlė Vyriausybei padidinti iš Lietuvos banko perskirstomojo pelno įmokos 50 mln. Lt.

„Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei padidinti asignavimus 47,8 mln. Lt, 3,2 proc. nuo visų suteiktų pasiūlymų. Iš jų – 42 mln. Lt Žėmės ūkio ministerijai nacionalinėms tiesioginėms išmokoms išmokėti; 4,57 mln. Lt Seimo kanceliarijai dėl Seimo kaitos išmokoms mokėti; 31 tūkst. Lt – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklai vykdyti; 110 tūkst. Lt – Konkurencijos tarnybai elektroninės saugojimo formato įrangai įsigyti; 850 tūkst. Lt – Viešųjų pirkimų tarnybai – naujoms darbo vietoms (10 pareigybių įsteigti); 239 tūkst. Lt – Etninės kultūros globos tarnybai“, - komiteto sprendimus tęsė parlamentaras.

Komitetas taip pat pritaria siūlymui padidinti asignavimus Švietimo ir mokslo ministerijai 602 tūkst. Lt ir ta pačia suma sumažinti Užsienio reikalų ministerijos asignavimus. Nacionalinei teismų administracijai siūloma skirti 185 tūkst. Lt daugiau, o sumažinti šia suma asignavimus turtui įsigyti. Teikiama perskirstyti Vidaus reikalų ministerijos investicinių projektų įgyvendinimo ES bendrajam finansavimui numatytas lėšas ir skirti jas Valstybės sienos apsaugos tarnybai (6,5 mln. Lt). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui – 7,413 mln. Lt, o Vadovybės apsaugos departamentui – 1,186 mln. Lt.

Teisėjų tarybai siūloma skirti 7,652 mln. Lt, Nacionalinės teismų administracijos išlaidoms 620 tūkst. Lt, Generalinei prokuratūrai – 2,424 mln. Lt/ Valstybiniams saugumo departametui padidinti asignavimus 686 tūkst. Lt, Krašto apsaugos ministerijai – 22,6 mln. Lt, Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) – 831 tūkst. Lt. Policijos departamentui skirti 10 mln. Lt Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimui.

Komiteto išvadose pritariama siūlymui 769 tūkst. Lt skirti psichologinės pagalbos tarnyboms, 500 tūkst. Lt – nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms su šeimomis, 60 tūkst. Lt - „Šeimų šventei 2013”, 1 mln. Lt – Neįgaliųjų teisių konvencijai įgyvendinti Lietuvoje.

Taip pat siūloma Privalomojo sveikatos draudimo fondo asignavimus didinti 215 mln. Lt. bei 1 mln. Lt lėšas gydytojų rezidentų socialinio draudimo įmokoms padengti.

Taip pat Vyriausybei siūloma persvarstyti 86 mln. Lt mokinio krepšelio lėšas ir jas didinti, skirti 4 mln. Lt universitetinių studijų finansavimui užtikrinti, 137 mln. Lt – Valstybinei paveldo komisijai programai vykdyti, 0,5 mln. Lt – Kristijono Donelaičio 300 metinių paminėjimui, 46,8 mln. Lt skirti Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai.

Išnagrinėjęs pasiūlymus, komitetas pritarė pasiūlymui perskaičiuoti biudžeto įplaukų ir išlaidų rodiklius, numatant, kad 2013 m. minimali alga sieks 900-1000 Lt.

Klausimų kėlė VKEKK asignavimas

Ekonomikos komiteto išvadas pristatęs komisijos narys, „tvarkietis“ Julius Veslka susidomėjo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) numatytomis skirti lėšomis.

„Biudžeto komitetas pritarė beveik visiems Ekonomikos komiteto pasiūlymams, išskyrus tai, kad kainų ir energetikos komisijai, lyginant su 2011 m., tris kartus didėja asignavimai. Ir tai padarėme tada, kai priėmėme įstatymą dėl šildymo pajamų ūkio, elektros pastatėme tam tikrus rodiklius. Siūlau, kad visgi reikėtų sumažinti, nes negalima, kad viena tarnyba viršytų visko todėl, kad tos ūkio šakos, kurias reguliuoja ypatingai turtingos ir ypatingai įtakingos, ir milžiniškus pinigus surenka sau, manau, kad pažeisdami net Konstituciją“, - piktinosi parlamentaras.

A. Kubilius pasigedo būsimos koalicijos atstovų

Po komitetų pasiūlymų pateikimo žodį tarė ir konservatorių lyderis, premjeras Andrius Kubilius, kuris padėkojo už operatyvias pastabas, įvertinant kitų metų biudžetą.

„Noriu pasakyti, kad ir kitų metų biudžetas lieka pakankamai įtemptas. Nėra ten jokių erdvių fantazijoms ir tam, kas čia buvo prieš rinkimus labai gausiai pažadėta“, - kalbėjo jis.

„Aš tik norėčiau pastebėti, jog šiek tiek nustebęs, kad šiandien diskusija dėl 2013 m. biudžeto – pamatinio valstybės dokumento kitiems metams – vyksta tokioje aplinkoje, kai valdančios būsimosios koalicijos, pasiskelbusios, matau tik porą labiausiai patyrusių, tai niekaip suprantu, ar būsimajam premjerui ir būsimiesiems ministrams taip nesvarbu kitų metų biudžetas“, - tęsė ministras pirmininkas.

„Ar yra galvojama, kad mūsų Vyriausybė parengė tokį puikų biudžetą, kad dėl jo nėra ko būsimai valdančiai koalicijai ir diskutuoti? Bet ką padarysi, šiandien dėl daug ko tenka nustebti“, - ironizavo A. Kubilius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų