Šių metų kultūros sostine tapę Telšiai žada surengti septynis pagrindinius renginius, simbolizuojančius ne tik septynias kalvas, ant kurių išsidėstęs miestas, bet ir septynias kultūros šakas.

„Idėjos viziją kultūros sostinės visų metų kaip tik padiktavo lanšaftinė teritorija, ant kurios įsikūrę Telšiai: septynios kalvos, septynios meno rūšys, septyni mėnesiai. Ir šitas skaičius septyni išvis yra simbolis gėrio, kultūros ir viso to, kas yra geriausia“, – penktadienį Vilniuje pristatant kultūros sostinės renginius kalbėjo Telšių meras Petras Kuizinas.

Jis atkreipė dėmesį, kad 2016–ieji metai Telšiams yra ypatingi: šiemet sukanka 225 metai, kai miestui suteiktos Magdeburgo teisės, o kitais metais bus minimos 600-osios Žemaitijos krikšto metinės.

Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys „Sugrįžimai“ vyks balandžio 15 dieną. Jo metu taip pat planuojama atidengti didįjį Žemaitijos žemėlapį. Vėliau vyks septyni pagrindiniai kultūros sostinės renginiai, kurie per septynis mėnesius reprezentuos kiekvieną iš septynių kultūros sričių.

„Tarsi septynios kalvos yra septyni meno ambasadoriai, kurie kuruoja septynias meno šakas. Tai folkloras, literatūra, muzika, kūno kultūra, šokis, teatras bei vizualieji menai. Septyni ir mėnesiai, per kuriuos mes įgyvendinsime savo projektą. Jie tęsis nuo balandžio iki spalio mėnesio“, – sakė Telšių Kultūros centro direktoriaus pavaduotas Linas Ulkštinas.

Gegužės 15 dieną vyks viešosios Telšių bibliotekos atidarymas, o šio mėnesio pabaigoje – šokio savaitgalis, kurio metu vyks šokių šventė, tarptautinis šokių festivalis bei sportinių šokių varžybos. Birželio 10 dieną vyks tarptautinis folkloro festivalis, o liepos 23 dieną – Durbės mūšiui skirto paminklo atidengimas.  Rugpjūčio pradžioje Telšiuose planuojamas pasaulio žemaičių teniso turnyras, rugpjūčio 13 dieną – gyvos dainos festivalis. Teminiai renginiai rugsėjo 17 dieną baigsis tarptautiniu jaunimo teatro festivaliu.

„Tai nereiškia, kad bus tiktai septyni renginiai – iš viso projekte mes esame numatę 65 renginius per tuos septynis mėnesius“, – pridūrė L.Ulkštinas.

Literatūros ambasadorės pareigos suteiktos literatūrologei Viktorijai Daujotytei, muzikos – dirigentui Donatui Katkui, vizualiųjų  menų – architektui Algirdui Žebrauskui, folkloro – televizijos laidų vedėjams Loretai Sungailienei ir Stanislovui Kavaliauskui, teatro – aktorei Nijolei Narmontaitei, šokio – baleto šokėjui Nerijui Juškai, sporto – Seimo vicepirmininkui, buvusiam krepšinio treneriui Vydui Gedvilui.

Pasak A.Žebrausko, kultūros sostinės metu vyksiantys renginiai – parodos, paminklo atidengimas ir kiti – svarbūs ir tuo, kad paskatins žemaičius atsigręžti į savo tapatybę.

„Kultūros sostinės vienas iš aspektų būtų regionalumo, kaip labai svarbaus tapatybės ženklo, įprasminimas, parodymas, akcentavimas. Nes tai iš tiesų yra tai, ant ko statomas pilietiškumo pagrindas“, – kalbėjo A.Žebrauskas.

Gruodžio 6 dieną planuojamas kultūros sostinės uždarymo renginys „Dėkingumo perlai“.

Savivaldybė renginiui skiria 100 tūkst. eurų. Kultūros ministerija – beveik 58 tūkst. eurų. Taip pat tikimasi pritraukti rėmėjų lėšų.