Nacionalinio energetikos investuotojo "Leo LT" savininkai – Vyriausybė ir "NDX energija" – elgiasi lyg susipykusi šeima, kai vyras su žmona kalbasi ne namuose, o per žiniasklaidą.

Premjeras Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas viešai vis garsiau piktinasi, kad bendras kūdikis išėjo ne toks, kaip planuota, ir reikalauja skyrybų. Vyriausybės atstovai net grasina iš "NDX energijos" nacionalizuoti bendrą turtą arba geriausiu atveju – išpirkti. "NDX energijos" valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius Vyriausybei siūlo skirtis taikiai, nes teismai kainuoja daug nervų ir pinigų. I.Staškevičius šią savaitę davė vieną interviu po kito, bandydamas sudaryti atsvarą Vyriausybės atstovams.

"NDX energijos" vadovas atsakė ir į dienraščio interneto portalo lankytojų klausimus apie "Leo LT" ateitį, šalies energetikos ateitį, "VP dešimtuko" verslo planus.

– Kodėl, jūsų nuomone, "Leo LT" yra taip blogai vertinamas visuomenėje? Ar įmanoma pakeisti dabar susidariusią nuomonę?

– "Leo LT" blogai vertina pagrindinis savininkas – Vyriausybė. Jeigu šeimininkas nuolat prastai atsiliepia apie savo valdomą bendrovę, sunku tikėtis ir palankios visuomenės nuomonės. Pakeisti susidariusią nuomonę būtų nelengva, pirmiausia tam reikėtų "Leo LT" vadovų ir juos skyrusios Vyriausybės atstovų valios. Vien mano ir "NDX energijos" pastangų čia tikrai neužteks.

– Ar nemanote, kad dabartinė Vyriausybė paskelbė kryžiaus žygį prieš "Leo LT" ir "NDX energiją"? Ko siekia A.Kubilius, tempdamas gumą ir nepriimdamas sprendimo dėl "liūto" ateities?

– Manau, kad sprendimų nėra dėl to, kad juos rasti tikrai sunku. Turbūt tai ne kryžiaus žygis, o tiesiog politinio populiarumo ir reitingų vaikymosi pasekmės.

– Jei Vyriausybė norės išpirkti iš "NDX energijos" "Leo LT" akcijas, ar "NDX energija" bus linkusi jas parduoti?

– Kaip jau esu sakęs, Vyriausybė gali arba pasiūlyti, arba pareikalauti parduoti mums priklausančias "Leo LT" akcijas. Kol nėra tokio pareiškimo, man ką nors komentuoti būtų nekorektiška. Galiu tik pridurti, kad prisidėsime ieškodami išeities sprendžiant "Leo LT" likimą.

– Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė aiškiai pasakė, kad "Leo LT" turi būti išformuota – vadinasi, šios bendrovės likimas iš esmės jau nuspręstas?

– Taip. Manau, kad permainos "Leo LT" projekte neišvengiamos. Išformuoti yra vienas galimų scenarijų.

– Ar jau samdote teisininkus ruošdamiesi kovai su Vyriausybe, kai ši apsispręs naikinti "liūtą"?

– Manau, kad su Vyriausybe galime susitarti ir be ginčų. Neieškau preteksto bylinėtis ir turiu patirties, kad teisininkų dalyvavimas procesą daro tik sudėtingesnį.

– Buvęs Seimo narys Kęstutis Čilinskas yra pasakęs, kad panaikinus "Leo LT" didesnę žalą patirs valstybė, o ne "NDX energija". Kaip jūs manote?

– Aš rimtai nevertinu K.Čilinsko veiklos ir nesiimu spręsti, ką jis norėjo pasakyti.

– Galbūt atskleistumėte, kiek ir kuri žiniasklaida buvo remiama, kad formuotų reikiamą viešąją nuomonę kuriant "Leo LT?" Kalbama, kad TV3 ir "Lietuvos rytas" buvo pagrindiniai finansavimo gavėjai. Ar tai tiesa?

– Nuo mano darbo pradžios "NDX energijoje" – praeitų metų vasario 25 d. – jokios paramos žiniasklaidai nebuvo. Manau, kad "Leo LT" istorijoje svarbiausią vaidmenį vaidino ne klausime paminėtos žiniasklaidos bendrovės. Iš tiesų žiniasklaidos finansavimo ar politikų rėmimo reikšmė kuriant ir vystant "Leo LT" yra perdedama. Jau rašantis steigimo sutartį buvo aišku, kad toks projektas susidurs su ne vienos Seimo daugumos ar vyriausybės priežiūra, todėl remti ar papirkinėti konkrečius asmenis nebuvo prasmės. Dar aiškiau tai parodė pastarųjų rinkimų rezultatai ir visuomenės apklausų duomenys. Galima daryti išvadą, kad per "Leo LT" Lietuvoje padaugėjo skaidrumo ir demokratijos. Šia prasme Darius Mockus pasiekė didelę moralinę ir politinę pergalę.

– Energetikos ministras jau tiesiai kalba, kad "Leo LT" atominės elektrinės nestatys. Ar tokiu atveju "Leo LT" egzistavimas nėra beprasmis?

– Jau steigiant "Leo LT" buvo aišku, kad naująją atominę elektrinę statys specialiai tam įsteigta projektinė bendrovė. Planuota, kad "Leo LT" joje galėtų turėti apie 34 proc. akcijų, o kitą dalį valdytų užsienio partneriai. Iš pradžių sakyta, kad tai bus Estijos, Latvijos ir Lenkijos vyriausybės, dabar kalbama apie žinomą energetikos koncerną. Žodžiu, nebuvo planuota, kad "Leo LT", juo labiau "NDX energija", kaip nors tiesiogiai vadovautų elektrinės statybai. Tačiau atstovauti Lietuvos interesams projekte nacionalinio investuotojo bendrovė gal ir galėtų. Bet naujos branduolinės jėgainės statyba – didžiulės reikšmės klausimas ir čia svarbiausias yra Lietuvos valdžios žodis.

– Nesijaučiate tapęs valstybės priešu? Ar dalydamas interviu tikitės pagerinti "VP dešimtuko" įvaizdį, o gal išgelbėti "liūto" projektą?

– Tikrai nesijaučiu tapęs valstybės priešu. Minėjau, kad dažnai jaučiuosi lyg atsidūręs ant gėdos stulpo. Galiu patikslinti – nepelnytai atsidūręs.

Stengiuosi atsiliepti į visus žiniasklaidos kvietimus, pats jų neinicijuodamas. Išgelbėti "Leo LT" – ne mano galioms, norėčiau tik, kad daugiau žmonių suprastų svarstomo klausimo esmę, o ne tik slystų paviršiumi.

– Kiek, jūsų nuomone, kitąmet Lietuvos gyventojai mokės už elektros energiją?

– Manau, kad mokėtų pigiau, jei nebūtų prarasta tiek laiko tiesiant jungtis į Vakarus. Šiuo metu Skandinavijoje būtų galima nusipirkti elektros pigiau negu Lietuvoje. Bėda, kad nėra, kaip jos atsivežti. Jei šią vasarą bus atliktas Baltijos jūros dugno tyrimas, po poros metų galėtume turėti kabelį į Švediją. O kol jo nėra, Lietuvos rinkoje "konkuruoja" tik Rusijos energetikos koncernai. Tikslią kainą pasakyti labai sunku, bet spėčiau, kad ji gali siekti 60 centų už kilovatvalandę.

– Ar realu Lietuvoje turėti atominę elektrinę bent iki 2020 m.? Ar to iš viso reikia?

– Manau, kad realu. Ir tai būtų protingas sprendimas. Sprendžiant iš dabartinės rinkos atrodo, kad branduolinė jėgainė yra optimalus būdas gamintis didžiąją dalį mums reikalingos elektros. Likusią dalį galėtume gamintis iš atsinaujinančių šaltinių, kogeneracinių elektrinių ir nusipirkti užsienyje, kai būna palankios kainos, pavyzdžiui, per potvynį iš Latvijos.

– Ar tiesa, kad tarp Dariaus Nedzinsko ir "Vilniaus prekybos" senųjų akcininkų yra perbėgusi juoda katė? Kodėl jis, rodos, atlikęs darbą formuojant "Leo LT", iš "NDX energijos" buvo nustumtas į "Eurovaistinę"?

– Manau, kad ir pats Darius paliudytų, jog vadovaudamas vaistinėms jis jaučiasi neblogai. Vadovų rotacija mūsų grupės įmonėse yra įprasta praktika.

– "NDX energija" turėjo planų investuoti į interneto portalų verslą užsienio rinkose. Ar atėjus sunkmečiui šių planų buvo atsisakyta?

– "NDX energija" iš tiesų domisi investiciniais projektais užsienyje, pavyzdžiui, vėjo jėgainių parkais, taip pat sulaukiame pasiūlymų įsigyti elektroninės prekybos portalų, netgi atidžiau nagrinėjome vieną tokį projektą Bulgarijoje. Kol kas jokių konkrečių įsigijimų nesame atlikę ir artimiausiu metu jų tikėtis sunku.

– Kur dar Lietuvoje matote galimybę daryti verslą ir uždirbti pinigų kaip su "Maxima"?

– Galimybių tikrai yra, tačiau mūsų grupė ir taip yra pernelyg stambi Lietuvos rinkai. Visais atžvilgiais protingiau būtų plėstis užsienyje.

– Šiuo metu VP grupėje skaidomas turtas – kuriamos įmonės su dideliu turto kiekiu, o jų savininkais tampa atskiri VP grupės akcininkai. Ar vyksta turto išsidalijimas? Kodėl?

– Ne, jokios turto dalybos tarp akcininkų nevyksta. Tiesiog grupės bendrovės planuoja plėsti savo veiklą užsienyje ir atlieka tam būtinus pertvarkymus. Tiksliau juos pakomentuoti galėtų atitinkamų įmonių vadovai.

– Ar tikite, kad litas bus devalvuotas?

– Suprantu, kad lito devalvacija niekam neatneštų naudos, todėl tuo netikiu.