Lietuva gavo iš Lenkijos notą dėl siūlomų permainų švietimo srityje, bet jos "rimtai nevertina" ir siūlo nepolitizuoti tautinių mažumų klausimų, BNS penktadienį pranešė diplomatinis šaltinis.

BNS žiniomis, Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos nota dėl Švietimo įstatymo pataisų svarstymo Seime Lietuvos ambasadai Varšuvoje įteikta trečiadienį.

"Kadangi notoje yra tik pasvarstymai apie neegzistuojančias problemas ir apie tai "kas būtų, jeigu būtų", jos rimtai nevertiname, ir į ją atsakinėjama nebus", - sakė aukšto rango pareigūnas.

Pasak pareigūno, Lietuva laikosi pozicijos, kad įvairūs dvišaliai klausimai, tarp jų ir tautinių mažumų, turi būti nepolitizuojami, o sprendžiami ministrų bei specialistų lygiu.

"Tikimės, kad Lietuvos jau keletą metų siūlomas švietimo ministrų susitikimas įvyks kitų metų pradžioje, abiejų šalių ministrams aplankant lietuviškas mokyklas Lenkijoje ir lenkiškas - Lietuvoje", - teigė pareigūnas, nenorėjęs įvardyti savo pavardės.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Janas Borkowskis (Janas Borkovskis) pareiškė, kad Lenkija jau du kartus Lietuvai įteikė notas, kuriame protestuojama prieš rengiamą naująjį Lietuvos švietimo įstatymą, skelbia Lenkijos spaudos agentūra PAP.

"Lietuva turi rasti laiko pasikalbėti su Lenkija visomis temomis, taip pat ir ekonominėmis, kurios ypač svarbios Lietuvai, tačiau į pasiūlymą apie abiejų šalių švietimo ministrų susitikimą buvo atsakyta, kad tam nėra laiko", - teigia J.Borkowskis.

Pasak jo, "bendri Lietuvos ir Lenkijos santykiai atsidūrė pavojuje dėl bandymo susilpninti lenkų tapatumą Lietuvoje pažeidžiant europinius standartus".

Lenkija ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje atstovai kritikuoja siūlomas įstatymo pataisas, kuriomis būtų plečiamas dėstymas lietuvių kalba lenkiškose mokyklose ir nuostatas, kurios teiktų pirmenybę lietuviškoms mokykloms. Šio įstatymo priėmimas buvo numatytas ketvirtadienį, bet atidėtas.

Lenkijos Seimo Užsienio reikalų ir Ryšių su tautiečiais užsienyje komisijų bendrame posėdyje išreikštas susirūpinimas dėl planuojamo lenkų švietimo pertvarkymo Lietuvoje.

"Lietuvos Seimui pateiktas Švietimo įstatymas labai pablogina lenkų mažumos situaciją ir pažeidžia visur Europoje taikomą principą nemažinti tautinių mažumų teisių", - teigiama priimtoje rezoliucijoje.

Lenkijos Užsienio reikalų komisijos pirmininkas Andrzejus Halickis (Andžėjus Halickis) pranešė, kad sausio pradžioje komisija įvertins lenkų situaciją Lietuvoje, o Ryšių su tautiečiais komisijos pirmininkas Marekas Borowskis (Marekas Borovskis) pabrėžė, kad "Lietuvos lenkų situacija reikalauja spaudimo Europos Parlamente ir Europos Taryboje".

Lietuvos pareigūnai savo ruožtu tvirtina, kad lenkų kilmės jaunuoliams Lietuvoje sudarytos išskirtinai geros sąlygos mokytis lenkų kalba, ir tai gali trukdyti jiems gerai mokėti valstybinę kalbą.