Svarbiausiu šalies miestu praėjusį savaitgalį virto Klaipėda. Kaip ir kasmet, paskutinėmis liepos dienomis į Jūros šventę suplūdo minios žmonių iš visos Lietuvos.

Šiemet daugiausia žmonių traukė prie marių. Ant tiltelio, vedančio link kruizinių laivų terminalo, vakarais susidarydavo didžiulės spūstys. Kruizinių laivų krantinėje vyko įvairūs šventiniai koncertai – nuo Lotynų Amerikos iki populiariosios muzikos.
Į terminalą viliojo gausybė čia prišvartuotų baltų jachtų, dalyvavusių regatoje „Baltic Sprint Cup 2008“, ir didžiulis apžvalgos ratas. Nors pasisupti juo ir pasižvalgyti į miestą iš paukščio skrydžio vienam žmogui kainavo 20 litų, norinčiųjų patirti šiuos malonumus nusidriekė ilgiausios eilės.
Milžiniškos eilės susidarė ir prie Senosios Smiltynės perkėlos kasų. Vieni skubėjo į keltą, kad persikėlę galėtų pasipliuškenti jūroje, kitus į Smiltynę viliojo folkloro šventė „Žuvys išgalvojo giesmes“. Čia buvo galima ne tik pasiklausyti liaudies dainų, pašokti, bet ir paragauti žvejų gamintų patiekalų.

Ten pat, Smiltynėje, netoli Lietuvos jūrų muziejaus, buvo atidaryta laboratorija po atviru dangumi, kurioje su lankytojais bendravo Baltijos jūrą tyrinėjantys mokslininkai.
Prie jūros Smiltynėje viliojo ir Lietuvos aitvarų klubo renginys „Pasaulio spalvos danguje“. Per jį pristatyta didžiausių Lietuvos aitvarų ir skraidančių objektų kolekcija.

Tiesė batų taką

Renginių nestigo ir Klaipėdos centre. Mažuosius šventės dalyvius savaitgalį kvietė Teatro aikštėje įkurtas „Vaikų krantas“. Čia vyko šventiniai vaikų koncertai, mažieji klausytojai buvo kviečiami dalyvauti įvairiuose žaidimuose, akcijose, pavyzdžiui, iš atsineštų senų batų nutiesti taką jūros link.
Šventės dalyviai mielai įsitraukė į jiems pasiūlytas pramogas: mokėsi megzti jūrinius mazgus, skambino Biržos tiltą papuošusiais varpais, tyrinėjo vandenį purškiančią „Prisiminimų dėžutę“, stebėjo gatvės muzikantų ir aktorių pasirodymus.
Minias šventės svečių sutraukė tradicinė tautodailės dirbinių mugė, įsikūrusi Danės skvere.

Be žuvies – nė žingsnio

Jūros šventė neįsivaizduojama be žuvies. Prie Senosios Smiltynės perkėlos buvo įkurdinta žvejų prieplauka. Čia vyko ne tik žvejų krikštynos ir varžytuvės, bet veikė ir žuvų turgelis.
Jono kalnelio saloje šurmuliavo stilizuotas žvejų kaimas. Buvo galima stebėti, kaip dirba įvairūs amatininkai: tinklų mezgėjai, gintaro apdirbėjai, drožėjai, puodžiai.