Lietuva NATO aktyviai pasisako prieš siūlymus iš Europos išgabenti Jungtinių Valstijų taktinį branduolinį ginklą, teigiama naujame tyrime.

Ši olandų nevyriausybinės organizacijos parengta ataskaita patvirtina, jog Vilniui kelia nerimą dalies sąjungininkų raginimai atsisakyti amerikiečių branduolinio ginklo tuo metu, kai tokį ginklą, kuris yra mobilesnis nei strateginiai branduoliniai ginklai, šalia Lietuvos sienų yra dislokavusi Rusija.

Apklausus visų 28 NATO valstybių delegacijas ir Aljanso pareigūnus, nustatyta, kad 24 šalys neblokuotų taktinio branduolinio ginklo pašalinimo iš Europos, iš jų pusė aktyviai remia siūlymus keisti dabartinę tvarką, teigia tyrimo autoriai.

"Tik trys valstybės (Prancūzija, Vengrija ir Lietuva) ypač remia dabartinį status quo", - rašoma organizacijos "IKV Pax Christi" paskelbtoje ataskaitoje.

Lietuvos pareigūnai BNS sakė, kad ši analizė ir šalių grupavimas yra kiek netikslus, bet pripažįsta, kad Vilnius įžvelgia didelę JAV branduolinių ginklų Europoje svarbą.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad Lietuva nepritartų tokio ginklo atsisakymui tol, kol jį turės Rusija.

Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė neseniai viešai pareiškė, kad Rusija yra dislokavusi taktinį branduolinį ginklą Karaliaučiaus srityje.

Anot ataskaitos, "Estija ir Latvija tolesniam dislokavimui skiria daug mažiau reikšmės nei dažnai manoma". Teigiama, kad Ryga ir Talinas labiau pabrėžia tokį Aljanso solidarumo demonstravimą kaip dažnesnės karinės pratybos.

Tarp NATO šalių už JAV taktinio branduolinio ginklo patraukimą iš Europos aktyviausiai pasisako Vokietija.

Jungtinių Valstijų pareigūnai žada dar šiemet mėginti inicijuoti derybas su Rusija dėl taktinių branduolinių ginklų. Vis dėlto praėjusį mėnesį kalbėdamas su BNS JAV misijos NATO vadovo pavaduotojas Johnas Heffernas pripažino, kad Maskva kol kas nerodo entuziazmo tartis riboti šiuos ginklus, kurie yra mobilesni ir paprasčiau perkeliami nei strateginiai branduoliniai ginklai, neseniai apriboti naująja START sutartimi.

Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad abipusiškumo principas turi būti esminis.

"Rusija tikrai neketina atitraukti savo branduolinio arsenalo už Uralo, "atsidėkodami" už JAV raketų išgabenimą iš Europos. Be to, kaip žinome, jie net neprižada derėtis dėl taktinių branduolinių ginklų", - BNS ketvirtadienį sakė aukšto rango Lietuvos pareigūnas.

Tyrimą atlikusi pacifistinė olandų organizacija laikosi kiek kitokios pozicijos. "NATO taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Europoje tik suteikia Rusijai teisėtą dingstį nekalbėti apie savo taktinių branduolinių ginklų arsenalą", - tvirtinama ataskaitoje.

Šaltojo karo metais taktiniais branduoliniais ginklais siekta atgrasyti Varšuvos pakto šalis nuo invazijos į Vakarų Europą. Tačiau, anot ataskaitos autorių, dabar jie nebeturi prasmės.

"Devynios valstybės aiškiai paminėjo, kad, jų nuomone, taktiniai branduoliniai ginklai karine prasme yra nereikalingi", - rašoma ataskaitoje.

Lietuvos ambasadorius prie NATO Linas Linkevičius BNS ketvirtadienį sakė, kad Lietuva supranta pasaulio be branduolinio ginklų viziją, bet taip pat mato atgrasymo politikos svarbą.

"Mes iš tiesų suprantame pasaulio be branduolinių ginklų viziją, kaip apie tai ne kartą pasisakė ir prezidentas Barackas Obama. Tačiau NATO strateginėje koncepcijoje pabrėžta - kol pasaulyje yra branduolinių ginklų, tol Aljansas turi išlikti branduoliniu. Esame įsitikinę, kad branduolinis nusiginklavimas turi vykti abipusiškumo principu, skaidriai", - BNS sakė L.Linkevičius.

Jo įsitikinimu, "vienašališki pareiškimai vargu ar paskatins tokį abipusiškumą".

"Kartu esame įsitikinę, kad JAV branduolinio ginklo buvimas Europoje svarbus ne tik Europos saugumui, bet ir transatlantinių ryšių tvirtumui, parodo JAV įsipareigojimų Europos saugumui tvirtumą", - kalbėjo ambasadorius.