Lietuvos Užsienio reikalų ministerija šiuos pareiškimus pavadino įžeidžiančiais.

„Turime paaiškinti Lenkijos kariams, kad jie turi remti Baltijos šalis. Ir tai sudėtinga, nes turime problemų su lenkų mažuma Lietuvoje. Paradoksalu, tačiau dabar lenkų mažumos situacija Baltarusijoje yra geresnė nei Lietuvoje“, – Kaune surengtoje diskusijoje kalbėjo Lenkijos užsienio reikalų ministro politinio kabineto direktorius Jan Parys.

Renginyje Vytauto Didžiojo universitete jis pabrėžė, kad Lenkijos vadovams mažumų klausimas yra labai svarbus ir jis apsunkina dialogą tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Jis kritikavo Lietuvą dėl Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos mokyklos, kurioje ugdomi lenkakalbiai ir rusakalbiai vaikai, situacijos. Mokykla viliasi tapti ilgąja gimnazija, kurioje vaikai galėtų būti ugdomi nuo 1 iki 12 klasės. Mokyklą planuojama iškelti į naujas patalpas, kol kas ji tebesiglaudžia bendrose patalpose su Antakalnio progimnazija, nes jai skirtose patalpose dirba statybininkai.

Dėl mokyklos iškėlimo ir ankstesnių planų pertvarkyti įstaigą į pagrindinę mokyklą protestavo mokyklos bendruomenė, šį klausimą Lietuvos pareigūnams kėlė ir Lenkijos politikai. Po diskusijų Vilniaus savivaldybė paskelbė remianti mokyklos bendruomenės siekį iš vidurinės mokyklos tapti ilgąja gimnazija.

„Mažumų problemos sprendimas, konkrečiai situacijos dėl lenkų švietimo Lietuvoje, būtų reali sąlyga geriems santykiams tarp dviejų šalių. Varšuvai tai šiuo metu yra prioritetas“, – sakė J.Parys.

Po renginio BNS žurnalistas paprašytas pakomentuoti savo mintis, Lenkijos diplomatas sakė nenorintis plačiau apie tai kalbėti.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Rolandas Kačinskas, atsakydamas į išsakytą kritiką, pabrėžė, kad tokie teiginiai yra įžeidžiantys.

„Iš esmės yra neteisinga sakyti, kad žmogaus teisių situacija autoritariniame režime, vadinamame paskutine diktatūra Europoje, yra geresnė nei stiprioje demokratijoje, kokia yra Lietuva. Tai mus tikrai įžeidžia – visus čia sėdinčius lietuvius. Turėtume vengti tokių pareiškimų kaip šis“, – sakė R.Kačinskas.

Jis pabrėžė, kad J.Lelevelio gimnazija sulaukė išskirtinai didelio finansavimo pastato rekonstrukcijai. Jo teigimu, problemos, su kuriomis susiduria lenkų mažuma, yra susijusi su visos švietimo sistemos reforma, todėl tai ne vienos bendruomenės, bet visų šalyje gyvenančių žmonių problema.

„Lenkų bendruomenė Lietuvoje sudaro vieną procentą visos lenkų diasporos pasaulyje. Beveik dvidešimt procentų visų lenkiškų mokyklų ne Lenkijoje yra Lietuvoje. Tai faktai, kurie turėtų būti žinomi ir komunikuojami Lenkijos visuomenei, nes kartais atrodo, kad jie yra netinkamai interpretuojami ir klaidinami“, – kalbėjo Lietuvos diplomatas

Jis pabrėžė neneigiantis, jog egzistuoja problemos, tačiau šios problemos, pasak Lietuvos diplomato, yra diskutuojamos visuomenėje ir siekiant jas išspręsti vyksta įprastas demokratinis procesas.

Penktadienį Kaune vyks vykusioje diskusijoje Lietuvos ir Lenkijos diplomatai bei politologai diskutavo apie Lietuvos ir Lenkijos partnerystę bei politikos gaires.

Pastaraisiais metais Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra atšalę. Daugiau nei prieš metus Lenkijoje pasikeitus valdančiajai partijai dar nebuvo susirinkusi Lietuvos ir Lenkijos Seimų parlamentinė asamblėja, prezidentė Dalia Grybauskaitė su naujuoju Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) dvišalio pokalbio susitiko tik šių metų rugpjūčio pabaigoje per vizitą Kroatijoje.

Aktyvesniam politiniam bendradarbiavimui koją kiša Varšuvos akcentuojami klausimai dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje.