EK patenkino Lietuvos prašymą pasinaudoti Stabilumo ir augimo pakto lankstumo nuostata, nes planuojamos esminės reformos pensijų sistemos ir darbo santykių srityse gali turėti teigiamą poveikį ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui ir užimtumo didėjimui, pranešė EK.

Lietuvai leista šiemet papildomai 0,4 procentinio punkto nukrypti nuo užsibrėžto vidutinio laikotarpio biudžetinio tikslo – ne didesnio kaip 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) struktūrinio biudžeto deficito. Jau anksčiau Lietuvai buvo leistas 0,1 punkto nukrypimas dėl nuo šių metų pradžios įgyvendinamos sisteminės pensijų reformos.

Stabilumo ir augimo paktas numato galimybę ES šalims, kurios įgyvendina svarbias, į ilgalaikį finansų tvarumo stiprinimą orientuotas struktūrines reformas, neįtraukti jų kaštų vertinant valdžios sektoriaus balanso ir išlaidų didėjimo rodiklių atitikimą ES fiskalinės drausmės taisyklėms.

Lietuvos Stabilumo 2017 metų programoje numatoma, kad dėl esminių –struktūrinės darbo rinkos ir pensijų sistemos – reformų 2017 metais valdžios sektoriaus balanso deficitas sieks iki 0,4 proc. BVP.

Ragina gerinti mokesčių surinkimą

Pirmadienį pristatydama ES šalims narėms skirtas rekomendacijas, EK pažymėjo, kad Lietuvoje mokesčių našta mažas pajamas gaunantiems žmonėms buvo reikšmingai sumažinta ir priartėjo prie ES vidurkio, bet mokestiniai praradimai buvo kompensuojami ribotai, o šalies mokestinių pajamų santykis su BVP išlieka vienas mažiausių ES.

„Svarbiu uždaviniu mokesčių sistemoje vis dar išlieka mokestinių prievolių vykdymo gerinimas, kuris prisidėtų prie biudžeto pajamų surinkimo, mokesčių sistemos teisingumo bei ekonomikos efektyvumo“, – pirmadienį žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Svarbiu uždaviniu mokesčių sistemoje vis dar išlieka mokestinių prievolių vykdymo gerinimas, kuris prisidėtų prie biudžeto pajamų surinkimo, mokesčių sistemos teisingumo bei ekonomikos efektyvumo.

EK Lietuvai taip pat rekomenduoja spręsti įgūdžių trūkumą ir efektyviai naudoti aktyvias darbo rinkos politikos priemones, gerinti suaugusiųjų švietimą. Taip pat patariama gerinti švietimo sistemos rezultatus ir skatinti mokymo kokybę vidurinėse bei aukštosiose mokyklose.

EK rekomendacijas valstybėms narėms ES Taryba ir Europos Vadovų taryba tvirtins birželį.

Lietuvos įgyvendinamas socialinis modelis apima užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą. Kai kurie pokyčiai jau įsigaliojo nuo šių metų sausio.

Pernai gruodį finansų ministras Vilius Šapoka interviu BNS teigė tikintis, kad su EK pavyks susitarti dėl galimybės taikyti išlygą, kadangi Lietuva pastaruosius metus buvo pakankamai fiskališkai drausminga.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė EK yra prašiusi Lietuvai taikyti išlygą, pagal kurią valstybė galėtų turėti didesnį viešųjų finansų deficitą. Anot jos, Lietuvai būtina įgyvendinti struktūrines reformas ir darbo rinkos, švietimo, socialinės bei sveikatos apsaugos srityse.

EK vasario pabaigoje paskelbė, kad Lietuva padarė tam tikrą pažangą vykdant rekomendacijas dėl fiskalinių reikalų bei stiprinant žmogiškąjį kapitalą, tačiau tik nedidelė pažanga padaryta įgyvendinant našumo gerinimo priemones. Anot EK, kitas Lietuvos iššūkis yra užtikrinti spartesnį artėjimą prie Vakarų Europos valstybių.

Šiuo metu Seime svarstomas pataisytas naujasis Darbo kodeksas. Liberalesnis kodeksas buvo priimtas praėjusiais metais, tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai, Seime jis bus atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti pataisytas. Jeigu Seimas neužtruks, naujas kodeksas turėtų įsigalioti liepos 1 dieną.