Nauja grėsmė Lietuvai?
„Matyt, kol kas tai reikėtų labiau vertinti kaip tam tikrą politinę deklaraciją, kurią įgyvendinantys veiksmai atsiskleis netrukus. Nepamirškime, kad panašūs junginiai tarp Baltarusijos pajėgų ir Vakarų apygardos iš Rusijos pusės jau yra tam tikra realybė ir dabar. Tačiau galima pasakyti, kad rusiška Vakarų apygardos dalis neteko jau labai daug pajėgumų Ukrainoje, tad sunku pasakyti, kas čia ką apjunginės“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Mano požiūriu, gali būti, kad A. Lukašenka tiesiog ruošia dalinai savo visuomenę, dalinai savo elitą tiems 20 tūkst. mobilizuotų Rusijos piliečių atvežimui ir apgyvendinimui Baltarusijos teritorijoje – iš tikrųjų jis tiesiog kuria prielaidas tam, kad jie galėtų atvykti į Baltarusiją, čia būtų treniruojami, rengiami ir pan. Ką tai reiškia? Trumpuoju laikotarpiu didelės grėsmės čia nėra. Vėliau galime neatmesti visokių scenarijų nuo naujo fronto prieš ukrainiečius atidarymo šiaurinėje kryptyje iki Baltarusijos visiško priklausymo nuo Rusijos, kad ten būtų perkelti Rusijos kariniai daliniai“, – aiškino pašnekovas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Jis pridūrė, kad šiuo metu jokios papildomos grėsmės nei Lietuvai, nei Lenkijai nėra.
„Aišku, kai atvyksta tokie kontingentai, galima kalbėti, kad didėja įvairių netyčinių incidentų rizika, provokacijų rizika ir t. t. Aišku, ir pati Rusija gali apšaudyti Baltarusiją, tokiu būdu ją bandyti tempti į karą prieš Ukrainą. Bet A. Lukašenka puikiai supranta, kad jo karinės pajėgos nėra tokios, kurios galėtų turėti labai didžiulį smogiamąjį potencialą. Priminsiu, kad 25–30 metų A. Lukašenka daugiausia investavo į savo vidaus reikalų struktūrą, kuri turėjo išsaugoti visuomenės lojalumą, represuoti opoziciją, bet neinvestavo į karines pajėgas“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Pasak jo, pareiškimą, kad baltarusiai su rusais steigia bendrą karinį dalinį, galima laikyti ženklu, kad Rusija didina savo įtaką Baltarusijoje. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad Baltarusija įsitrauks į karą – A. Lukašenka bando to išvengti.
Ar jie pajėgūs vykdyti tokius puolimus kiekvieną dieną? Ne. Aš tuo įsitikinęs.
„Bet jeigu mes pasižiūrėtume į pirmus karo mėnesius, kai du trečdaliai raketų skrido į Ukrainą iš Baltarusijos, kai iranietiški dronai kilo iš Baltarusijos, tai, be abejo, A. Lukašenka yra kampe. V. Putinas jį įspaudęs į kampą. Didelis klausimas, kiek jam yra galimybių atsilaikyti. Jis puikiai supranta dar vieną dalyką – ne tik jo pajėgumai nėra tokie galingi, bet ir tai, kad tai gali pavirsti į protestus pačioje Baltarusijoje ir atsisukti prieš jį patį“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Rusijos atakos pirmadienį buvo ypač intensyvios – vienos intensyviausių nuo invazijos vasarį pradžios. Iš Vakarų žvalgybos buvo pranešimų, kad Rusija jau išsėmė savo rezervus, tačiau, anot L. Kasčiūno, Rusija dar tikrai turi amunicijos.
„Bet, aišku, ji senka. Ar jie pajėgūs vykdyti tokius puolimus kiekvieną dieną? Ne. Aš tuo įsitikinęs. Kiek gali būti tokių vienkartinių, žiaurių atakų? Jų dar gali būti. Bet tai tikrai yra senkantys rezervai, tuo neabejokime“, – tikino L. Kasčiūnas.
Vokiečių brigada – Lietuvoje
Vasarą Lietuvoje viešėjo vokiečių kancleris Olafas Scholzas, jis pasirašė komunikatą su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. NSGK pirmininkas paaiškino, kas ten buvo sutarta.
„Kai bus pasirengusi, Vokietijos brigada bus čia, Lietuvoje. Bet tam Lietuvai reikia pasistatyti infrastruktūrą, infrastruktūros plano statymą susisieti su vokiečių Bundesvero modernizacija ir galimybėmis dislokuoti brigadą Lietuvoje. Susisiejus tuos grafikus, judėti į priekį. Tam tikros tarpinės formulės kaip, pavyzdžiui, dešimties dienų formulė, gali būti tik minimalistinis scenarijus tam laikui, iki kol mes būsime pasiruošę. Mes būsime pasiruošę 2025 m. liepos mėnesį“, – sakė L. Kasčiūnas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pažėrė kritikos krašto apsaugos ministrui, esą jis atsitraukia nuo šio suformuluoto įsipareigojimo brigadą dislokuoti Lietuvoje. Tačiau L. Kasčiūnas pabrėžė, kad Lietuvos interesas yra vienas – vokiečių brigada Lietuvoje.
„Girdžiu, kad jokio atsitraukimo nėra, kad dirbsime dėdami dviženkles, triženkles pastangas. Krašto apsaugos sistema veiks kartu su visos valstybės interesais“, – pabrėžė jis.
