Šiuo klausimu LVAT prašė ir Konstitucinio teismo išaiškinimo, tačiau šis atsisakė jį nagrinėti, nes skundžiamas ir dabar jau nebegaliojantis teisės aktas nereguliavo to klausimo, dėl kurio asmuo kreipėsi į teismus.

Teisminį procesą dėl pavardės pradėjo moteris, norėjusi po santuokos įgytą pavardę su galūne -ienė pakeisti į pavardę su galūne -a. Kitaip tariant, į sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę.

Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius atmetė jos prašymą, todėl ji kreipėsi į teismus.

Moteris tvirtino, kad jos pavardė nėra lietuviška, todėl turi būti pakeista, remiantis teisingumo ministro įsakymu, numatančiu galimybę pakeisti pavardę, jeigu norima vietoj „savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės)“.

Teismams konstatavus, kad jos pavardė lietuviška, moteris tvirtino esanti diskriminuojama dėl pavardės kilmės, nes tokiu atveju asmenys, kurių pavardės yra lietuviškos kilmės, turi mažiau teisių pasirinkti norimą pavardės formą.

Bylai pasiekus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, šiam kilo abejonių, ar šalyje galiojantys ribojimai moterims pasirinkti sutuoktinio pavardę su galūne -a nėra diskriminaciniai. Aukščiausiasis Teismas bylą perdavė LVAT, o šis jos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į KT.

LVAT prašė įvertinti, ar Aukščiausios Tarybos dar 1991-aisiais įteisintas asmenvardžių rašymo teisinis reguliavimas tiek, kiek juo lietuvių tautybės Lietuvos piliečiams neįtvirtinta teisė pasirinkti jų vardą ir pavardę pase rašyti tiek sugramatinta, tiek nesugramatinta forma, atitinka Konstituciją.

Minėtas Aukščiausios Tarybos nutarimas nebegalioja, bet jis galiojo iki 2022 metų, kai pareiškėja kreipėsi su prašymu pakeisti jos pavardę.

Laisvės partijos atstovė Ieva Pakarklytė buvo parengusi įstatymo pataisą leisti moterų pavardes rašyti su galūne -a, tačiau Seime ji atmesta.