„Man juokinga klausyti ir žiūrėti spaudos konferencijas, kai prokuratūra aiškina, kodėl ji nieko nepastebėjo, FNTT aiškina, dėl ko jie, Lietuvos bankas savo tiesas aiškina, Lošimų priežiūros tarnyba aiškina, kad išvis nieko padaryti negali. Kai aš matau situacijas, kai paprastoje įmonėje darant tūkstančio eurų pavedimą tau skambina iš banko ir domisi apie pinigų kilmę, o čia 40 mln. eurų iš investicinių fondų sugeba dingti, aš netikiu, kad pralošė“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė A. Mazuronis.

Aš tikiu, kad tie pinigai tiesiog kažkur pavogti.

„Aš tikiu, kad tie pinigai tiesiog kažkur pavogti. Netikiu, kad galima pralošti tokią sumą iš pensijų fondo, kažkokio investicinio fondo, kuris prižiūrimas aibės institucijų. Taip lengvai paimti, pralošti ir niekas nepastebi, kad tokie pinigų srautai kažkur vaikšto ar niekas neprašo kažkokių grindžiančių dokumentų. Absurdas. (…) Jei per kokį kazino praėjo pinigai, aš dar nesakyčiau, kad juos pralošė“, – kalbėjo jis.

A. Mazuroniui kelia klausimų ir valdančiųjų nenoras plačiau aiškintis šios bei Nacionalinio stadiono statybų istorijos. Jo nuomone, išsiaiškinus „BaltCap“ fondo istorijos dalį, tai galėtų išryškinti ir Nacionalinio stadiono finansavimo schemą.

Man kyla labai daug klausimų, kodėl valdantieji nenori aiškintis kur dingsta mokesčių mokėtojų sumokėti pensijoms skirti pinigai.

„Man kyla labai daug klausimų, kodėl valdantieji nenori aiškintis kur dingsta mokesčių mokėtojų sumokėti pensijoms skirti pinigai. Per tą „BaltCap“ fondą gal pradės visi aiškintis, kokia Nacionalinio stadiono finansavimo schema yra, kaip gali vienas finansuotojas išeiti ir be jokio konkurso ateiti kitas“, – tikino parlamentaras.

„Suma pakito dviem milijonais, bet išmokėjimo terminas iš 22 į 2 metus susispaudė. Kas žino, kiek pinigai kainuoja, puikiai supranta, ką reiškia 150 mln. eurų sumą grąžinti per 20 metų ir per 2 metus. Manipuliatyvūs aiškinimai, konkursų nebuvimai, keistos machinacijoms kvepiančios istorijos yra tai, kas verta dėmesio ir ką bandoma pridengti nesąmoningais kompiuteriais, tušinukais ar ausinėmis“, – aiškino Darbo partijos pirmininkas.

ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai pernai lapkritį nutraukė sutartį su buvusiu „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Š. Stepukoniu. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.

Praėjusią savaitę pranešta, kad Š. Stepukonis buvo sulaikytas Vilniuje, teismas leido jį suimti iki vasario 24 d.

Anksčiau skelbta, kad Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas, tačiau šiuo metu jis yra atnaujintas.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.

Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.