Kauniečiai vertina išradingumą ir rūpestį gamta – tai paaiškėjo pažvelgus į dienraščio skelbto Metų žmogaus rinkimų rezultatus. Svarbiausiu Metų proveržiu Kaune jūs išrinkote Mariaus Gervės kūrinį – elektromobilį.

Juo 34 metų kaunietis su bendraminčiais pavertė Lietuvos keliuose gerai pažįstamą "Renault Espace" vienatūrį, o greitai tą patį ketina padaryti ir su visiškai nauju automobiliu.

Viešosios įstaigos "Emduro inžineriniai sprendimai" vadovas, Kauno technologijos universiteto elektronikos inžinerijos magistras, įsitikinęs: visuomenėje nenumaldomai bręsta pokyčių metas, kai visi atsisuks į juos supančią aplinką ir suvoks, kokia ji svarbi kiekvienam mūsų. M.Gervė trokšta, kad toks žingsnis nebūtų pavėluotas.

– Kaip reaguojate į kauniečių parodytą palaikymą per "Kauno dienos" Metų žmogaus rinkimus, kiek svarbus jums šis titulas?

– Visų pirma tai, kad aš patekau tarp pretendentų į Metų žmogaus titulą, buvo labai netikėta, o pergalė šiuose rinkimuose – dar didesnė staigmena. Tokio įvertinimo tikrai nesitikėjau. Esu labai maloniai nustebintas ir tikrai jaučiuosi laimingas. Džiugu, kad man itin svarbi ekologijos idėja nesvetima ir daugeliui žmonių, kurie mane palaikė. Viliuosi, kad dabar visa, kas man artima ar tiesiog priimtina, paplis dar plačiau.

Galbūt netgi atsiras daugiau entuziastų, kurie rimčiau susimąstys ir supras, kad reikia kažką keisti, nes dabartinis gyvenimo būdas, dažnai nė kiek netausojantis ir netgi niokojantis, teršiantis aplinką, anaiptol negali būti toleruojamas. Panašu, kad žmonėms pamažu atsibosta gyvenimas, kupinas negatyvių dalykų. Dalį jų sudaro ekologinės problemos, kurios kasdien vis opesnės.

Daugeliui lietuvių vis dar nesvarbu, kad vos už jų kiemo tvoros bus šiukšlynas. Klaidingai mąstome manydami, kad svarbu pragyventi mums patiems, o po mūsų – nors ir tvanas. Lazda turi du galus – nevalia iš planetos vien tik imti, reikia kažką ir duoti, nes antraip viskas bumerangu sugrįžta ekologinėmis katastrofomis ir kitomis stichinėmis nelaimėmis. Jos kaskart vis smarkesnės, nusineša tikrai daug žmonių gyvybių. Juk visos vėtros, audros, taifūnai ir kiti gamtos reiškiniai – ne kas kita, kaip visuotinio klimato atšilimo padariniai.

Kitose šalyse žmonės rūpinasi, kad tvarka būtų ne tik jų panosėje, bet ir visur. Veikiausiai dėl to ten gyventojų gyvenimo kokybė yra visai kita ir jie laimingesni, o veiduose dažniau švyti šypsenos.

Mūsų visuomenėje taip pat neišvengiamai turi įsivyrauti noras keisti blogus įpročius geresniais. Matydamas, kad žmonės atkreipė dėmesį ir šitaip įvertino mano idėjas, tikiu, kad toks pokyčių metas jau artėja. Džiaugiuosi, jei taip mąstančių žmonių atsiras daugiau.

– Kalbėdamas apie savąjį išradimą kaskart paminite ekologijos problemą. Kaip elektromobilis padėtų su ja susidoroti?

– Mano kuriamo elektromobilio idėja glaudžiai susijusi su ekologija. Įsivaizduokite: jei Kaune ar bet kuriame kitame mieste važinėtų vien tik elektromobiliai, gyventi būtų kur kas geriau. Galėtume miesto centre pamiršti apie oro taršą, dūmus, nuolatinį triukšmą, ūžesį. Gyvenimo kokybė išties taptų visai kita.

Tačiau visam tam reikia daug pasikeitimų. Visų pirma kiekvienas turėtume keisti vidinį nusistatymą, laužyti susidariusius stereotipus, savotiškas tradicijas. Juk kalbėdami apie paprastus automobilius dažnai pabrėžiame, kad tai yra tradicinis automobilis, nes jis turi vidaus degimo variklį, varomą benzinu ar dyzelinu.

Prisiminkime, kaip visi žiūrėjo į kažkada atsiradusias dujas ir jomis varomus automobilius. Tikrai sunkiai tokia naujovė prigijo visuomenėje. Buvo daug abejonių, nepasitikėjimo, nors ir žinojome, kad tai mažiau teršia aplinką. Prieštaringų vertinimų pasigirsta ir dabar. Manau, kad tai yra įsisenėjęs požiūris, kurį būtina keisti. Tik taip galima sukurti kažką naujo, kas padėtų gyvenimą padaryti kokybiškesnį.

– Galite drąsiai vadintis Kauno miesto patriotu dėl to, kad kartu su bendraminčiais dirbate čia ir nesusiviliojote pagundomis perleisti savo išradimą užsieniečiams. Kaip į jūsų pastangas reaguoja kiti?

– Iš prigimties esu maksimalistas, tikiu tuo, ką darau. Nors dažnai tenka susidurti su daugeliu dalykų, kurie tą tikėjimą griauna. Jau vien kitų žmonių abejingumas ir išankstinis nusiteikimas duoda savo. Tikrai ne sykį girdėjau skeptiškų, pesimistinių nuomonių, esą man nieko neišeis, niekas į mano kūrinį nežiūrės ir juo nesidomės, o ieškos, kas pigiau, paprasčiau.

Dabar, jau nebe pirmą kartą pakliūdamas į spaudos puslapius, akivaizdžiai įsitikinu, kad tai tikrai netiesa, mano siekiai aktualūs ir kitiems. Svarbiausia – pernelyg nereaguoti į pareiškimus, pasigirstančius iš šalies, nenuleisti rankų ir toliau eiti užsibrėžto tikslo link. Tiesiog imu ir darau, pernelyg negalvodamas apie pasekmes ir turėdamas vilties, kad rezultatais neteks nusivilti.

– Ar tikite, kad, vis garsiau kalbant apie Kaune gimusius išradimus ir juos viešinant, tai padės greičiau išspręsti su jų įteisinimu susijusias biurokratines problemas?

– Manau, kad, be jokių abejonių, tai teigiamai prisideda prie bendro tikslo. Tokius dalykus reikia spręsti valstybės mastu, o valdininkai apie tai turi kažkaip sužinoti. Kiekvienam iš jų nenueisi ir asmeniškai nepapasakosi, tad spauda čia išties yra gera išeitis. Tikiu, kad jie sužinos, kad kažkas daroma ir Lietuvoje.

Esu tikras, kad tik kalbant aukščiausiu lygiu galima panaikinti susidariusias kliūtis. Kitos valstybės įvairiais būdais skatina ekologiškų transporto priemonių populiarinimą, daro joms tam tikrų lengvatų, subsidijuoja elektromobilių pirkimus, leidžia miestų centruose juos nemokamai statyti, netaiko papildomų mokesčių, galioja mažesnės draudimo įmokos. Žodžiu, daroma viskas, kad žmonės norėtų pirkti elektromobilius ir jais važinėtų. Ten valdžios žmonės supranta, kad daugiau tokių transporto priemonių reiškia švaresnę aplinką.

Reikėtų, kad kažkas tokio atsirastų ir pas mus. Pavyzdžiui, elektromobiliams galėtų netaikyti mėnesinių mokesčių už automobilius, kuriuos kitąmet ketinama priimti Lietuvoje. Juk dėl to valstybė visiškai nenukentėtų ir netgi nemenkai paskatintų žmones griebtis naujovių, nes elektromobilių dar išvis nėra mūsų šalyje, o kai jie sudarys bent pusę visų transporto priemonių, tada bus galima mąstyti toliau.

Pakaktų priimti kelis valstybei visiškai nekenksmingus potvarkius ar straipsnius ir situacija išsyk taptų kur kas paprastesnė. Žmonės suprastų, kad elektromobiliu ne tik itin pigu ir malonu važiuoti neteršiant aplinkos, bet ir galima papildomai sutaupyti pasinaudojant lengvatomis. Anksčiau ar vėliau ligšioliniai barjerai turės sugriūti, nes nafta po žeme nesigamina, jos resursai nuolat senka, o kažkada ir baigsis, tad ateitis priklauso elektromobiliams. Tai yra ateities dalykas, tik nežinom, kaip toli ta ateitis. Bet kuo greičiau ji ateis, tuo visiems bus tik geriau. Galiausiai ją galima ir priartinti, naftos atsargas panaudojant ne vien transportui, kuris viską paverčia nuodingais dūmais, bet ir kitiems tikslams.