Per teismus pabandžiusi išsireikalauti iš "Mitnijos" 1 mln. litų atlygį, bendrovė "Kauno keliai" sulaukė atsako. "Mitnija" pareikalavo sumokėti lygiai tiek pat netesybų už vėlavimą.

Įsižiebė teisminis ginčas

Geriausias būdas išlikti per krizę – nemokėti skolų. Panašiais kaltinimais pastaruoju metu svaidosi dvi stambios Kauno statybų bendrovės "Mitnija" ir "Kauno keliai".

"Bendrovė "Mitnija" pasielgė negarbingai, taip niekas nedaro. Dabar sunkūs laikai, o jie tokiu būdu bando prasimanyti pinigų", – rėžė bendrovės "Kauno keliai" generalinis direktorius Ramūnas Šilinis.

"Mitnijos" generalinis direktorius Antanas Gureckis "Kauno kelių" įtarimus laiko nepagrįstais ir ragina buvusį kolegą, iki šiol sėkmingai bendradarbiavusį įvairių objektų statybose, pripažinti savo klaidas.

"Jiems nepavyko atlikti darbų laiku, todėl dabar turi atlyginti žalą. Jeigu jie nemoka pripažinti klaidų, tegul išmoksta. Bandėme tartis gražiuoju, bet jie nenorėjo", – teisminio ginčo priežastis nurodė A.Gureckis.

Ieškinys vietoj užmokesčio

Teisminis ginčas tarp dviejų statybų bendrovių įsiplieskė, kai "Kauno keliai" pareikalavo "MG Baltic" priklausančios statybų bendrovės "Mitnija" sumokėti už atliktus darbus. "MG Logistics", kuri glaudžiais verslo ryšiais susijusi su "Senukais", priklausančio logistikos centro statybose subrangovo vaidmenį atlikę "Kauno keliai" nesulaukė milijono litų užmokesčio. Tokia skola susidarė pagal pateiktas sąskaitas. Atlygio už darbą "Kauno keliai" laukė pusę metų.

"Užpykome ant "Mitnijos", kad neatsiskaito, todėl kreipėmės į teismą. A.Gureckis galbūt iš keršto po kelių mėnesių pateikė ieškinį mums, nes numanė, kad teismas privers atsiskaityti", – aplinkybes pasakojo R.Šilinis.

"Kauno kelių" vadovas kerštu vadina iš "Mitnijos" gautą pranešimą, kuriame teigiama, kad bendrovė pavėlavo darbus atlikti laiku ir todėl privalo "Mitnijai" sumokėti 1 mln. litų dydžio netesybų. Kelių statybos verslo atstovui tokie ieškiniai – ne naujiena. Esą sunkmečiu daugelis įmonių vengia laiku atsiskaityti, noriai veliasi į teisminius ginčus, nes tai – pigesnis būdas prasimanyti pinigų, nei jų skolintis iš banko.

Kaltinimus laiko nepagrįstais

R.Šilinio nuomone, "Mitnija" savo problemas bando užkrauti kitoms bendrovėms, su kuriomis yra turėjusi ar turi bendradarbiavimo sutarčių.

"Ši kompanija turi problemų, ir ne vieną. "Mitnijai" nepavyko laimėti konkurso dėl sporto arenos statybų Nemuno saloje, žinau, kad ir kituose konkursuose jie patyrė nesėkmių. Akivaizdu, kad jie nori savo nuoskaudomis pasidalyti su subrangovais", – svarstė R.Šilinis.

"Kauno kelių" vadovas atskleidė, kad 1 mln. litų netesybos apskaičiuotos už keliais mėnesiais vėliau užbaigtus darbus, negu buvo numatyta sutartyje. Verslininko teigimu, toks vėlavimas buvo numatytas sutartyje ir negali būti laikomas prasižengimu.

"Prieš pasirašydami sutartį su "Mitnija" perspėjome, kad darbai gali trukti ilgiau. Sutartyje numatyta, kad darbus galima vykdyti tik tada, kai nekrinta krituliai, o oro temperatūra viršija 5 laipsnius. Lėčiau dirbome tik tomis dienomis, kai greičiau to daryti negalėjome dėl oro sąlygų", – R.Šilinis primena, kad technologiškai neįmanoma kloti dangos kitokiomis sąlygomis.

R.Šilinis pabrėžė, kad iki šiol bendradarbiaujant su "Mitnija" nesklandumų dėl atsiskaitymų nekildavo, esą A.Gureckis visada laikydavosi įsipareigojimų. "Kauno kelius" nustebino "Mitnijos" delsimas apmokėti sąskaitas, o ieškinys dėl netesybų – papiktino.

Pasiūlė dalytis nuostolius

Susiklosčiusią situaciją kitaip vertina A.Gureckis. Sulaukęs 2 mln. litų baudos iš "Senukų" už laiku neatliktą darbą, verslininkas nusprendė nuostoliu pasidalyti su visais objektą stačiusiais subrangovais.

"Toks sprendimas būtų teisingiausias. Kodėl mes vieni turime užsikrauti šią naštą? Dirbome tai visi, dabar ir atsakomybe dalykimės kartu", – "Kauno kelių" vadovui patarė A.Gureckis.

Jo teigimu, kelininkai pavėlavo laiku atlikti darbus ir dėl to "Senukai" skyrė 2 mln. litų baudą. Esą "Mitnija" neskubėjo atsiskaityti su "Kauno keliais", nes nujautė, kad gali grėsti nemalonumai dėl ne laiku baigtų darbų.

"Prisivirė košės "Mitnija" su "Senukais", dabar srebia ir dar mus pasikvietė prisijungti", – ironiškai apie nuostolių dalybas kalbėjo R.Šilinis. Jis įsitikinęs, kad vasario pradžioje prasidėsiančio teismų maratono finiše pergale džiaugsis jo vadovaujama įmonė. Savo ruožtu "Mitnija" taip pat tikisi pergalės, esą ją pasiekti bus nesunku, nes bendrovė turi visus teisumą įrodančius dokumentus.

Informacija apie "Mitniją"

2006 m. bendrovę įsigijo strateginis investuotojas – koncerno "MG Baltic" antrinė įmonė "MG Baltic Investment".

Koncernui "MG Baltic" priklauso 90 proc., įmonės vadovui Antanui Gureckiui – 10 proc. "Mitnijos" akcijų.

Pagrindinės "Mitnijos" veiklos kryptys: projektavimas, pramoninė statyba, gyvenamųjų namų statyba, metalo konstrukcijų gamyba ir montavimas, pastatų renovacija ir griovimo darbai.

2008 m. bendrovės apyvarta siekė 290 mln. litų, įmonėje dirba 599 žmonių.

Bendrovės veiklos pradžia siejama su 1962 m. įkurta Kauno kilnojamąja mechanizuota montavimo kolona, priklausiusia kaimo statybos ministerijos Specialiųjų darbų trestui. Ji specializavosi atlikti elektros ir santechnikos darbus žemės ūkio įmonėse.

Informacija apie "Kauno kelius"

Pagrindinė įmonės veikla – kelių, gatvių, viadukų statyba, remontas.

Nuo 2007 m. įmonė pradėjo teikti kompleksinius sprendimus, pati kloja nuotekų ir vandentiekio tinklus.

Įmonė įkurta 1940 m., nuo tada ji tiesia kelius Kaune ir jo apylinkėse.

Įmonė didžiuojasi puoselėjamomis tarpukario laikinosios sostinės asfaltuotojų tradicijomis.

Įmonės meistrai grindė Laisvės alėją, aikštes, senamiesčio gatves, krantines.

Šalutinė įmonės veikla – gatvių barstymas, valymas žiemą.

2005 m. įmonė buvo privatizuota, pradėta jos modernizacija.

2008 m. įmonės apyvarta – 65 mln. litų, įmonėje dirba 280 žmonių.

24 proc. įmonės akcijų valdo bendrovė "Renostera", likusios priklauso Estijos investuotojams.