Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymas įteisinti automatinį duomenų perdavimą apie visus lėktuvais Lietuvos teritorijoje skrendančius keleivius gali prieštarauti Konstitucijai, mano Teisingumo ministerija.

Policijos atstovų bei VRM teisininkų parengtame Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisų projekte numatoma, kad skrydžių bendrovės likus mažiausiai 48 valandoms iki skrydžio privalėtų automatiškai policijos įgaliotai įstaigai pateikti detalią informaciją apie visus lėktuvu vykstančius keleivius. Pakartotinai ši informacija pareigūnams turėtų būti pateikta baigus keleivių laipinimo procedūrą. Duomenys toliau būtų automatiškai apdorojami specialioje duomenų sistemoje policijos įstaigose.

Be vardo, pavardės, gimimo datos, lyties, pilietybės, vežėjai privalėtų nurodyti keleivio duomenų įrašo (angl. Passenger Namer Record, PNR) unikalų kodą, vizos ar kito dokumento, leidžiančio būti šalyje, duomenis, kontaktinį keleivio adresą, jo registravimo būseną, taip pat visą informaciją apie bilietą, bagažą, nurodyti keleivio sėdimą vietą ir mokėjimo už bilietą tipą (grynais ar kortele), sumą, asmens, kuris pirko bilietą, kontaktinius duomenis. Taip pat bendrovės turėtų pateikti visą su skrydžiu susijusią informaciją.

Priėmus pataisas, tokią informaciją vežėjai privalėtų automatiškai pateikti apie visus išvykstančius bei atvykstančius keleivius, nepaisant to, ar keliaujama iš bei į Šengeno erdvę, ar į kitą šalį. Tuo metu apie į Lietuvą atvykstančius trečiųjų šalių piliečius papildomai informacija turėtų būti persiunčiama ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT).

Kaip BNS patvirtino generalinio policijos komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, iki šiol įstatymas numatė tik prievolę teikti informaciją tik tuomet, kai tarnyboms kildavo įtarimų dėl konkretaus reiso ir tik pareigūnams paprašius. Be to, tokia informacija galėjo būti teikiama tik apie ne Šengeno erdvės piliečius, reikalaujama informacija nebuvo tokia detali, ją buvo privaloma pateikti iki keleivių registracijos pabaigos.

VRM argumentuoja, kad dabartinė praktika neleidžia veiksmingai identifikuoti ieškomų, su terorizmu ar galimais teroristiniais aktais, labai sunkiais nusikaltimais siejamų asmenų, vykdyti tokių nusikaltimų prevenciją.

Savo ruožtu projektą įvertinusi Teisingumo ministerija (TM) atkreipia dėmesį, kad 2004-aisiais priimta ES direktyva apibrėžia tik asmens duomenų teikimą tik konkrečios institucijos prašymu. Tuo metu automatizuotas duomenų teikimas esą neapibrėžiamas, todėl gali būti laikomas išimtine valstybių teise ir turėtų būti vertinamas tik pagal tai, ar atitinka Konstituciją.

Anot ministerijos, Konstitucija šiuo metu leidžia teikti asmens duomenis „tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“, o šių nuostatų leidžiama nepaisyti tik karo ar nepaprastosios padėties atveju. Tuo metu projektu duomenys būtų teikiami nenuasmeninti, be teismo sprendimo, nesiejant keleivių su konkrečia nusikalstama veikla, o motyvuojant tik padidėjusia rizika, kuri, ministerijos teisininkų nuomone, nėra pakankama priežastis įvesti karo padėtį ar nepaprastąją situaciją.

„Atsižvelgiant į tai, kelia abejonių įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, - nurodo TM.

Pagal VRM projektą, tvarką, kaip duomenys turėtų būti teikiami ir tvarkomi, nustatytų generalinis policijos komisaras, juos kaupti policija galėtų ne ilgiau nei penkerius metus. Atkreipdama dėmesį į ilgą duomenų saugojimo terminą, TM mano, kad jie turėtų būti įslaptinti. Be to, įstatymo projekte pasigendama ir atsakomybės už tai, jei duomenys būtų tvarkomi netinkamai, atskleidžiami ir perduodami kitiems.

Baudos skrydžių bendrovėms už įstatymo nuostatų nesilaikymą yra numatytos iš šiuo metu - VRM projekte konvertuojant valiutą iš litų į eurus, jos sumažėjo keliais šimtai eurų ir gali siekti 3-5 tūkst. eurų. Tačiau TM pasigenda pagrįstų argumentų, kodėl baudos mažinamos.

ES jau kurį laiką vyksta diskusijos dėl automatinio duomenų rinkimo reglamentavimo europiniu lygiu, tačiau sprendimų kol kas nėra. Kaip BNS informavo Europos Parlamento atstovas spaudai Lietuvoje Robertas Pogorelis, šiuo metu vyksta vadinamosios PNR direktyvos projekto derinimas tarp europinių institucijų.

VRM teigimu, pirminę teisę, reglamentuojančią PNR duomenų rinkimą ir naudojimą, šiuo metu jau yra priėmusios Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Danija. Susitarimai dėl PNR duomenų perdavimo kovojant su terorizmu ir tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu sudaryti tarp ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Australijos.

Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, kad šiuo metu Lietuva yra parengusi visą įstatymo įgyvendinimui reikiamą techninę bazę.

„Manome, kad šį teisės aktą mes galime priimti nacionaliniu lygiu nelaukiant kol EP priims direktyvą. Manau, kad tai neprieštarauja nacionaliniu lygiu įvedant griežtesnę tvarką atvykstantiems žmonėms į mūsų valstybę ir užtikrinant mūsų piliečių saugumą“, - Žinių radijui antradienį kalbėjo premjeras.

Vyriausybės vadovas antradienį minėjo, jog Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisų projektą Vyriausybė gali pateikti svarstyti Seimui dar šiais metais.