Jo teigimu, tokiu būdu visuotinis šaukimas gali įvykti net nepakeitus įstatymų, tačiau Arvydas Anušauskas siūlo apsvarstyti modifikuotą modelį.

„Norint visų politinių jėgų suderinto požiūrio į šaukimo idėją, pirmiausia reikia atsakyti sau į klausimą, į kur mes vis dėlto dedame akcentą, ar pagrindinius gynybos iššūkius turi atremti profesionali kariuomenė kartu su šauktiniais, ar mes visą kariuomenę norime padaryti šauktinių kariuomene“, – antradienį Seime sakė krašto apsaugos ministras, atsakydamas į klausimą, ar planuojama Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą.

„Manau, kad tai esminis apsisprendimas ir strateginis klausimas, kurį reikėtų išspręsti“, – teigė jis.

Anot ministro, atsižvelgiant į demografinę situaciją ir natūraliai didinamą šauktinių skaičių, iki 2027 metų bus pasiekta riba, kai bus pašaukti visi galintieji atlikti privalomąją karo tarnybą, net ir nekeičiant įstatymo.

Pirmiausia reikia atsakyti sau į klausimą, į kur mes vis dėlto dedame akcentą, ar pagrindinius gynybos iššūkius turi atremti profesionali kariuomenė kartu su šauktiniais, ar mes visą kariuomenę norime padaryti šauktinių kariuomene.

A. Anušausko teigimu, ši riba yra 6 tūkst. ar šiek tiek daugiau šauktinių.

Pasak ministro, pasiekus šią ribą reikės spręsti, kaip išplėsti šauktinių bazę.

„Galbūt tada atsiras daugiau kalbų apie visuotinį šaukimą – vaikinų ir merginų, galbūt reikės atsisakyti lengvatų atidedant tarnybą“, – sakė A. Anušauskas.

Kaip kitą šauktinių didinimo galimybę jis minėjo karo tarnybos trumpinimo laiką.

„Galbūt mes vis dėlto ir dabar, jeigu bus partijų sutarimas, galėtume kalbėti apie tam tikrą modifikuotą šaukimo modelį. Pavyzdžiui, pagal būsimojo kario parengimą trumpinti šaukimo laiką. Pavyzdžiui, Šveicarijoje yra keturi su puse mėnesio, pas mus – devyni mėnesiai, kitose šalyse – 12 mėnesių. Baziniam kario parengimui reikia trumpesnio laiko“, – kalbėjo ministras.

Jis siūlė būsimajame partijų susitarime dėl gynybos sutarti, kokia kryptimi reikėtų eiti.

„Galima svarstyti įvairius modelius, bet strateginis apsisprendimas ir mano siūlymas būtų numatyti kryptį, o ne konkretų modelį“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Šiuo metu į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami 18–23 metų vaikinai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo, neatleisti nuo karo prievolės ir kuriems tarnyba nėra atidėta.

Savanoriškai atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą gali 18–38 metų vaikinai ir merginos.