Šakių rajone esančiame Kudirkos Naumiestyje, besiribojančiame su Rusija, vietiniai gyventojai pasakojo, kad ne visi jaučiasi saugiai – iš netoliese esančio Rusijos karinio poligono nuolat girdėti pratybų garsai. Vis dėlto ne visi žmonės gyvena baimėje ar yra susikrovę krepšius galimai dienai X.

„Baisoka, čia bet kada gali“, – šnekėjo gyventoja.

„Kai prasideda poligone šaudymai – ir langai, ir stogai šokinėja. Toks ir ramumas, neramu, iš tiesų“, – pasakojo pašnekovė.

Pašnekovė, paklausta, ar turi susikrovusi krepšį, atsakė: „Negerai, bet ne, ne kaupikė.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Seniūnaitis, dirbantis prie pat sienos, sakė, kad judėjimą kitoje pusėje mato kasdien.

„Esame praktiškai pakraštyje Lietuvos, už kelių metrų – Rusija. Rusijos kvėpavimą, gyvenimą jaučiame“, – kalbėjo Kybartų seniūnaitis Vitas Katkevičius.

Patikrinti situacijos į pasienį atvyko vidaus reikalų ministras.

„Lietuva gražesnė, ką čia pasakysiu“, – teigė V. Kondratovičius.

Anot ministro, šį pasienį stiprinti būtina. Svarstoma ir apie fizinius barjerus, papildomus koncertinos įrengimus.

„Reikia žiūrėti dėl fizinio barjero. Šiandien gal nėra aktualus klausimas, bet būtina sudėti, kad, jeigu kažkas įvyktų, būtume pasiruošę“, – aiškino vidaus reikalų ministras.

Pasak pasieniečių, tokios priemonės veiktų kaip papildomas atgrasymas.

Stiprinti esamą fizinį barjerą, įrengti papildomai tuose ruožuose, kur galima dėl gamtinių sąlygų.

„Stiprinti esamą fizinį barjerą, įrengti papildomai tuose ruožuose, kur galima dėl gamtinių sąlygų. Kiti infrastruktūros elementai – patrulinis takas, tiltai, perlaidos, kad būtų galima pagreitinti reagavimą“, – pabrėžė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.

V. Kondratovičius sako, kad viskam prireiks mažiausiai 50–60 milijonų eurų, o be Europos Sąjungos paramos tokie užmojai sunkiai įgyvendinami.

„Atliekami pirkimai vaizdo stebėsenos sistemos atnaujinimui. Pamatėme poreikį, kad reikia stiprinti antidronų ir dronų stebėsenos pajėgumus“, – nurodė V. Kondratovičius.

Kol ministras kalba apie antidronų sistemas, vietos meras pabrėžia, kad vietiniai gyventojai, nors ir palikti be reikiamos infrastruktūros, yra veiksmingesni už modernius dronus – jie viską mato ir greitai pastebi įtartiną veiklą.

„Jeigu paliksime plynus laukus, apleistas sodybas, gyventojai pilietiški – kartais geriau už bet kurį droną informaciją pateikia. Jie mato, kas eina, praeina, pravažiuoja“, – kalbėjo Šakių rajono meras Raimondas Januševičius.

Dėl prastos kelių būklės, kai dauguma jų – žvyrkeliai, sudėtinga dirbti ir pasieniečiams. Jų vadas sako, kad sienos apsaugos pažeidimų Kaliningrado pasienyje pasitaiko, tačiau jie būna pavieniai.

„Susiję su poilsiautojais, netyčiniai valstybės sienos pažeidimai. Kontrabandos nedaug fiksuojame“, – teigė R. Liubajevas.

Vis dėlto, anot ministro, pagrindinė problema, kuriai skiriamas didžiausias dėmesys, išlieka pasienyje su Baltarusija.

„Nesustoja hibridinio elemento karo prieš Lietuvą naudojimas. Tokių požymių yra ir Lenkijoje, ir Latvijoje. Sienai yra didžiausias dėmesys“, – šnekėjo vidaus reikalų ministras.

Skaičiuojama, kad sienos su Rusija stiprinimas, jeigu bus gautas finansavimas, turėtų trukti apie ketverius metus.