Šį sekmadienį miegojome valanda mažiau – Lietuvoje įvestas vasaros laikas, kuris bus atšauktas tik spalio pabaigoje.

Sekmadienio naktį, 3 val. laikrodžių rodyklės Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, buvo pasuktos viena valanda į priekį.

Vasaros laikas įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį.

Sezoniniu vadinamas vasaros laikas bus taikomas daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio, kai 4 val. ryto laikrodžius reikės pasukti viena valanda atgal.

Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Ši direktyva buvo pakartotinai patvirtinta 2001 m. Nustatyta, kad ji veiks neribotą laiką, nebent ES valstybės sutars atsisakyti reguliaraus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo.

Direktyvoje pabrėžta būtinybė, kad sezoninis laikas būtų taikomas visoje ES, tai yra faktiškai neleidžiama atskirai Bendrijos valstybei jo atsisakyti. Aiškinama, kad laiko kaitaliojimas turi esminės įtakos energetikos, transporto ir kitų ekonomikos sričių darbui.

Pernai Lietuvoje įvedus vasaros laiką visuomenėje vėl kilo diskusijų dėl laikrodžių sukinėjimo tikslingumo. Į ją įsikišo netgi Seimas.

Gegužę parlamentarai priėmė nutarimą, kuriuo paragino Vyriausybę atlikti tyrimus, ar tikrai Lietuvoje būtina kasmet du kartus persukti laikrodžius. Be to, nurodyta kreiptis į ES institucijas su prašymu peržiūrėti nustatytąją tvarką ir galbūt atsisakyti daugiametės praktikos.

Tačiau Seimo nutarimas faktiškai nebuvo įgyvendintas. Nurodytiems tyrimams atlikti Vyriausybė nerado lėšų. O Europos Komisijos neoficialiai pasiteiravus dėl sezoninio laiko tikslingumo, buvo gautas atsakymas, kad nė viena kita ES valstybė nekelia šio klausimo. Lietuva tapo vienintelė, kurioje dėl sezoninio laiko priimti net aukščiausių valstybinių institucijų teisės aktai.

Pernai Europos Komisija paskelbė grafiką, pagal kurį mažiausiai iki 2016 m. bus įvedamas ir atšaukiamas vasaros laikas.

Tačiau šių metų pabaigoje numatoma paskelbti naują komunikatą dėl ES nurodymo visoje Bendrijoje taikyti sezoninį laiką. Į jį bus įrašyta skeptiška Lietuvos nuomonė šiuo klausimu.

Analogiškame komunikate 2007 m. ES institucijos paskelbė išvadą, kad „nustatytas vasaros laiko režimas išlieka tinkamas“.

Sezoninį laiką turi dauguma Senojo žemyno valstybių ir dešimtys kitų pasaulio šalių. Tiesa, kai kurios atsisakė laikrodžių sukinėjimo. Tarp tokių valstybių pernai atsidūrė ir Lietuvos kaimynės Rusija bei Baltarusija.

Pernai kovo pabaigoje šios šalys paskutinį kartą įvedė vasaros laiką ir jo jau nebeatsisakė spalio mėnesį, kai reikėjo laikrodžius sukti atgal.

Tačiau šis valdžios sprendimas sukėlė diskusijas Rusijoje. Nemažai žmonių liko nepatenkinti, kad žiemos sezoną rytais ėmė švisti visa valanda vėliau, nei įprasta. Pavyzdžiui, Maskvoje per Naujųjų metų šventes prašvisdavo tik beveik prieš 11 val. Visas rytas, kuris laikomas darbingiausiu paros metu, išlikdavo tamsus.

Todėl vėl Rusijos prezidentu išrinktas Vladimiras Putinas viešai pasižadėjo svarstyti sezoninio laiko sugrąžinimo klausimą. Gali būti, kad ateinantį rudenį Rusija vėl pasuks laikrodžius viena valanda atgal.

Paskui Maskvą šiuo klausimu seks ir Minskas.

Ukraina pernai taip pat buvo paskelbusi, kad atsisakys laikrodžių sukinėjimo, tačiau rugsėjį, įvertinusi visus „už“ ir „prieš“, atšaukė šį savo sprendimą. Šioje šalyje išliko sezoninio laiko įvedimo ir atšaukimo praktika.