„Vienas iš esminių šio summito (susitikimo – BNS) rezultatų yra tai, kad NATO oro policijos misija perkvalifikuojama į NATO oro gynybos misiją. Tai esmingai pagerins Lietuvos oro gynybos pajėgumus“, – teigiama BNS perduotame šalies vadovo komentare iš Ankaros, kur vyksta Aljanso viršūnių susitikimas.
G. Nausėdos teigimu, regiono šalims susiduriant su hibridiniais iššūkiais, dronų atakomis, misiją atliekančios sąjungininkų pajėgos galės prisiimti platesnį mandatą.
„Tai tikiuosi, kad aiškesni ir tokie, sakyčiau, platesni veiklos algoritmai, sudarys sąlygas mums užtikrinti didesnį oro erdvės saugumą mūsų valstybėse“, – LRT Ankaroje sakė šalies vadovas.
Pasak jo, taip pat neatmestinas variantas, jog gali didėti ir patys pajėgumai. Prezidento teigimu, daugelis partnerių yra deklaravę savo pasirengimą tęsti misijas.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras) leidiniui „Postimees“ teigė, kad paprastas žmogus didelių pokyčių nepastebės.
„Pagrindinis skirtumas slypi detalėse, tiksliau – NATO vyriausiajam sąjungininkų pajėgų vadui Europoje bei pilotams suteiktuose įgaliojimuose, – kalbėjo politikas. – Savaime suprantama, kad į šias detales gilintis negalime, tačiau dabar bus užtikrintas didesnis lankstumas ir greitesnis reagavimo laikas.“
Kaip rašė BNS, Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, Baltijos šalys pastaruosius kelerius metus aktyviai siekė, kad Aljanso oro policijos misija būtų transformuota į oro gynybos.
Šis klausimas tapo dar aktualesnis, į Baltijos šalis vis įskrendant kariniams dronams. Iš pradžių pareigūnai teigė, kad į ES valstybes patenka rusų dezorientuoti ukrainiečių dronai, tačiau pastaruoju metu daugėja nuomonių, kad Rusija tyčia nukreipia Ukrainos dronus į Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Suomiją.
Baltijos šalyse dislokuoti NATO naikintuvai šiuo metu lydi virš Baltijos jūros skraidančius Rusijos karinius orlaivius ir patruliuoja palei Aljanso sieną su Rusija ir Baltarusija.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.
(be temos)
(be temos)
(be temos)