Užsitęsusi žiema šiemet pavėlino ir nelegalių imigrantų brovimosi į Lietuvą sezoną. Tačiau pareigūnams yra ką veikti – didžioji dalis nelegalių imigrantų prašosi prieglobsčio, o kol prašymai svarstomi, pasinaudoja teisėmis ir pasprunka į Vakarus.

Užburtas ratas

Šiemet Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sulaikė jau 504 nelegaliai Lietuvos sieną norėjusius kirsti užsieniečius. Tačiau, pareigūnų teigimu, šis skaičius tikrovės neatspindi, nes priskaičiuojami ir tie užsieniečiai, kurie į Lietuvą pateko legaliai, tačiau per ilgai čia užsibuvo. Pavyzdžiui, tarp tokių nemažai tadžikų ar uzbekų, kurie atvyksta į automobilių turgų parsigabenti mašinų ir per ilgai uždelsia išvykti. Todėl esą nelegalius imigrantus patogiausia išskirti pagal valstybes, o čia neabejotini lyderiai – gruzinai. Jų šiemet jau sulaikyta 54. Taip pat pasieniečiai sugavo 24 Vietnamo piliečius, įkliuvo ir 6 Mozambiko gyventojai. Dar keleto Rytų valstybių piliečių į pasieniečių rankas pateko po vieną kitą.

Didžioji nelegalių migrantų dalis į Lietuvą žiūri kaip į tranzito šalį, ji jiems – tiltas į Vakarus. Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus viršininko Giedriaus Mišučio, tokie asmenys gerai išstudijavę prieglobsčio suteikimo sistemą ir puikiai išnaudoja savo teises. Pagal įstatymus sulaikytas užsienietis nusiunčiamas į Pabradėje esantį Užsieniečių registracijos centrą. Dauguma nelegalių imigrantų iškart pasiprašo prieglobsčio, o tai padarę jie 24 valandoms iš centro gali nevaržomai išeiti. Tolesnė schema pareigūnams gerai žinoma.

„Pasiprašę prieglobsčio jie turi teisę pagal visus įstatymus ir tarptautinius reikalavimus visą parą Lietuvos teritorijoje laisvai judėti. Tad jie ta teise pasinaudoja. Atstumai iki vakarinių sienų nedideli, ir tada jie vyksta toliau, į Vakarų Europos šalis – Prancūziją, Vokietiją. O po kelių mėnesių labai dažnai į Vilniaus oro uostą atskrenda lėktuvas iš Skandinavijos šalių, iš Vokietijos, ir tie žmonės, kurie buvo prašęsi prieglobsčio, sulaikomi. Tada Lietuvai, kaip pirmai šaliai, kur pasiprašė prieglobsčio, jie sugrąžinami. Žodžiu, parkeliauja čia ir vėl prašosi prieglobsčio. Būdavo tokių atvejų, kad net antrą kartą jie sugrąžinami“, – pasakojo G.Mišutis.

Pasitaiko kurioziškų bandymų

Pasak G.Mišučio, nelegaliai sieną kertančių gruzinų banga plūstelėjo prieš kelerius metus, ir tendencija kol kas nesikeičia. Patys nelegalūs imigrantai esą nurodo ekonomines sprukimo iš tėvynės priežastis. Tačiau pareigūnai pastebi, kad legaliai gerinti savo gyvenimo jie nenusiteikę.

„Dauguma jų yra 25–35 metų vyrai, moterų tarp jų beveik nebūna. Tai nėra pati geriausia Gruzijos tautos dalis, nemažai jų turi kriminalinę praeitį, vartoja narkotikus. Aišku, negalima apie visus kalbėti, bet dauguma iš tų gruzinų per daug ir neslepia, kad jų legalizacijos galimybės ar integracijos į Lietuvos visuomenę nelabai ir domina. Ir kad oficialus darbas, užsiėmimas irgi nelabai domina“, – sakė G.Mišutis.

Nelegalių imigrantų paprastai padaugėja pavasarį, nutirpus sniegui, – tada lengviau paslėpti pėdsakus. Tačiau ne blogesni ženklai, kad neseniai pasienyje būta nelegalių imigrantų, pasieniečiams yra palikti drabužiai. Brisdami per upelius, melioracijos griovius bėgliai sušlampa, todėl dažniausiai su savimi nešasi švarių drabužių, o suteptus paprasčiausiai numeta.

G.Mišučio teigimu, pasitaiko ir kurioziškų bandymų praslysti pro pasieniečių akis. Prieš porą savaičių Medininkų kontrolės postą nelegalūs imigrantai mėgino kirsti pasislėpę už vilkiko puspriekabės. Pasak pareigūnų, tokie bandymai esą primityvūs, nes punktas filmuojamas iš visų pusių ir galimybės pereiti nepastebėtam nėra.

Būna, kad imigrantai apsižioplina ir sprunka ne į mišką, o patys nukeliauja pas pasieniečius.

„Pasieniečiai per kameras pamatė, kaip per tvorą lipa trys pažeidėjai iš Baltarusijos teritorijos ir čia pat į mišką neria. Pasieniečiai iškart nuvažiavo, pradėjo su šunimis sekti. O anie, matyt, susimaišė ir ne į gilumą nuėjo, o priėjo prie to paties Medininkų punkto. Pareigūnai žiūri per kameras, kad jie lipa į patį punktą. Tai pasieniečiai, aišku, “laba diena„ ir sulaikė. Tikriausiai imigrantai suklydo, naktis buvo, pamatė šviesas ir nuėjo tenai. Pareigūnams teliko juos į patalpas nusivesti“, – prisiminė G.Mišutis.

Pašalpa – 35 litai

Užsieniečių registracijos centro, į kurį patenka nelegalūs imigrantai, vado pavaduotojas štabo viršininkas Aleksandras Kislovas dabartinėje nelegalių imigrantų apgyvendinimo sistemoje mato trūkumų. Visų pirma, A.Kislovo nuomone, reikėtų griežčiau vertinti prieglobsčio prašymus, nes dalis jų esą akivaizdžiai nepagrįsti.

„Prašymas gali visiškai neatitikti konvencijos, galima parašyti, kad tiesiog noriu prieglobsčio Lietuvoje, nes mano šalyje lyja lietus. Kad ir koks būtų prašymas nepagrįstas, absurdiškas, asmeniui vis tiek suteikiamas prieglobsčio prašytojo statusas. Tada pagal esamą praktiką teismai panaikina sulaikymą ir žmogus iš sulaikymo centro perkeliamas į kitą korpusą – priėmimo centrą. O tokiems asmenims jau suteikiama teisė nevaržomai išeiti 24 valandoms ir jie piktnaudžiaudami vyksta į kitas ES valstybes“, – aiškino A.Kislovas ir pabrėžė, kad iš centro per pirmąją parą pasprunka 80 proc. visų apgyvendinamų nelegalių imigrantų. Pernai centre buvo apgyvendinti 689 pasieniečiams įkliuvę asmenys, šiemet tokių kol kas – 140. Dalis jų išsiųsti atgal į gimtinę.

Kita problema, pasak štabo viršininko, – tokie imigrantai esą neturi jokių pareigų. O vienintelis būdas priversti gerbti vidaus tvarką – panaikinti pašalpą, kuri per mėnesį vienam asmeniui siekia 35 litus.

„Ta suma iš tikrųjų juokinga ir panaikinimas didelės įtakos jų gyvenimui nepadaro. Dar yra galimybė paskirti tvarkdariu be eilės. Jeigu užsienietis grįžtų į centrą girtas, o tai pasitaiko, mes neturim galimybės jo neįleisti. Mes privalom įleisti ir jis toliau gyvena bendrabutyje, ir gana dažnai dėl to būna problemų. Jei būna muštynių, tai buitinių, dėl trinčių. Praeitais metais turėjom daug prieglobsčio prašytojų gruzinų, tai buvo nemaža problema, nes jie atsisakydavo tvarkytis, keldavo įvairių nepagrįstų reikalavimų. Šiandien užsieniečiui, pateikusiam prieglobsčio prašymą ir akivaizdžiai parodančiam savo netoleranciją Lietuvos valstybei, jokių padarinių nebūna“, – dėstė A.Kislovas.

Pareigūno teigimu, asmuo, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, per dieną valstybei kainuoja 60 litų. Į šią sumą įeina apgyvendinimas, apsauga, maitinimas, komunalinės paslaugos.

Nuobodžiauti nėra kada

Vienas asmuo šiame centre vidutiniškai praleidžia du mėnesius – tol, kol sprendžiamas jo likimas. Tuo metu migrantai gali pasirinkti, kaip leisti dienas.

„Turim užimtumo centrą, “Caritas„ yra įsteigęs Pabradės dienos centrą, turim socialinę darbuotoją, psichologę. Užsiėmimai vyksta, įvairios programos, Raudonasis Kryžius parūpina išvykomis, paskaito paskaitų. Dienos centre yra galimybė skaityti knygas, naršyti internete, gauti socialinę, teisinę pagalbą“, – pasakojo A.Kislovas.

Jeigu nelegaliam imigrantui suteikiamas prieglobstis, tada asmuo keliauja į Ruklos pabėgėlių centrą. Jeigu prašymas atmetamas, o migrantas per tą laiką nepabėga iš Lietuvos, jis išsiunčiamas atgal į gimtinę.