Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė tikisi, kad pavyks rasti kompromisą dėl prieštaravimų sukėlusių pasiūlymų paskatinti jaunuolius, dalyvavusius baziniuose kariniuose mokymuose.

Prieštarauja studentai

Pripažinusi, kad kol kas nėra sutariama, ar turi būti suteikiama pirmenybė tokiuose mokymuose dalyvavusiems jaunuoliams stojant į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, R.Juknevičienė trečiadienį žurnalistams tvirtino tikinti, jog tuo klausimu bus susitarta. „Manau, kad atrasime bendrą kalbą – ir studentai, ir Švietimo ir mokslo ministerija, ir valdančiosios koalicijos partneriai“, - sakė ministrė.

Studentų atstovybės prieštarauja Krašto apsaugos ministerijos pasiūlymui į dabar Seime svarstomą naują Privalomosios karinės tarnybos įstatymą įrašyti, kad bazinį karinį mokymą atlikusiems jaunuoliams kaip paskatinimo priemonė turėtų būti skiriamas papildomas balas, stojant į aukštąsias mokyklas.

Dėl šio pasiūlymo abejoja ir valdančiosios koalicijos partnerių Liberalų sąjūdžio atstovo Gintaro Steponavičiaus vadovaujama Švietimo ir mokslo ministerija. Liberalai Seime jau yra pasiūlę išbraukti šią skatinimo priemonę iš įstatymo, kaip prieštaraujančią Konstitucijos nuostatoms dėl lygybės ir valstybės finansuojamo mokslo garantijų gerai besimokantiems studentams.

Pateiktas kompromisinis variantas

R.Juknevičienė nedramatizuoja padėties ir nemano, kad pasiūlytoji nuostata galėtų prieštarauti Konstitucijai. „Juk ir šiuo metu yra papildomi balai suteikiami sportininkams, gerai pasirodžiusiems olimpiadose. Manau, kad ir bazinį karinį mokymą atlikusieji jaunuoliai galėtų būti paskatinti už pareigos valstybei atlikimą“, - sakė krašto apsaugos ministrė.

Jos nuomone, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas yra pasiūlęs svarstytiną kompromisinį variantą – suteikti kiekvienai aukštajai mokyklai teisę savo priėmimo taisyklėse nustatyti, ar  baziniuose kariniuose mokymuose dalyvavusiems jaunuoliams yra skiriamas papildomas stojamasis balas.

Bet kuriuo atveju, anot R.Juknevičienės, visų Privalomosios karinės tarnybos įstatymo pataisų svarstymas „tikrai nebus stabdomas, jeigu būtų nuspręsta, jog išvis nereikia jokio papildomo balo“, o atlikusieji bazinius karinius mokymus yra paskatinami kitokiomis formomis.

Tikisi greito priėmimo

Krašto apsaugos ministrė tikisi, kad jau gegužę Seime galėtų būti balsuojama dėl įstatymo priėmimo.

Juo Lietuvoje bus įteisinti kelių mėnesių trukmės baziniai kariniai mokymai kariuomenės rezervo parengimui. Į šiuos mokymus tikimasi surinkti pakankamai savanorių.

Skatinant kuo aktyvesnį jaunesnių šalies piliečių dalyvavimą tokiuose mokymuose numatomos įvairios priemonės. Tačiau jeigu savanorių nebus pakankamai, valstybė atsitiktinės atrankos būdu privers tam tikrą skaičių jaunų Lietuvos piliečių dalyvauti privalomosios karo tarnybos mokymuose.

Truks po kelis mėnesius

Baziniai kariniai mokymai turėtų trukti 3 mėnesius. Bet bus pasiūlyta ir alternatyva – 9 mėnesių trukmės mokymai.

Seimas kasmet turės apsispręsti, kokios trukmės, kokios formos bus privalomosios karo tarnybos mokymai ir kiek į jas bus pakviesta jaunuolių.

Asmenys bus skatinami savanoriškai dalyvauti tokiuose baziniuose kariniuose mokymuose. Tarp numatomų skatinimo priemonių – kompensacijos darbdaviams, išleidžiantiems savo darbuotojus į mokymus ir išsaugantiems tą darbo vietą, dalies už studijas sumokėtos kainos kompensavimas ir kitos.

Jeigu nesusirinks pakankamai savanorių tokiuose mokymuose, atitinkamas skaičius asmenų bus šaukiamas privalomai. Jie bus atrenkami atsitiktinės atrankos būdu, panaudojant atitinkamą kompiuterinę programą ir kontroliuojant visuomenės atstovams.

Tokioje „loterijoje“ dalyvaus asmenys nuo 19 iki 26 metų. Tuo tarpu savanoriai mokymuose bus laukiami nuo 18 iki 38 metų.

R.Juknevičienė tikisi, kad Lietuvoje atsiras pakankamai savanorių, norinčių dalyvauti kariniuose mokymuose ir „loterijos“ rengti bent kurį laiką neprireiks. Tam esą padės ir numatytosios skatinimo priemonės.

Asmuo, išėjęs į bazinius karinius mokymus, gaus pilną išlaikymą, taip pat nedidelę, buitinėms reikmėms skirtą išmoką.

Įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas

Pataisos Karo prievolės įstatyme parengtos įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą, kad Konstituciją atitinka sprendimas panaikinti šauktinius į Lietuvos kariuomenę, tačiau valstybė įpareigota rasti būdus, kad tam tikras piliečių kiekis būtų pasirengęs ginti tėvynę.

Krašto apsaugos ministrė pabrėžė, kad karo prievolė Lietuvoje niekuomet nebuvo panaikinta: „Tiesiog prieš kelerius metus nuspręsta panaikinta privalomąją karinę tarnybą. Tačiau vietoje to nebuvo pasiūlyta jokių kitų būdų, kaip galima būtų net ir savanoriams leisti atlikti karo prievolę“.

„Konstitucinis teismas nustatė, kad valstybėje turi būti pakankamas skaičius bent minimaliai gynybai parengtų piliečių“, - pridūrė ministrė.

Pasak R.Juknevičienės, Seimas kasmet nustatys skaičius, kiek turi būti apmokyta žmonių. Šis skaičius priklausys „nuo finansavimo, nuo poreikio, nuo to, kokios bus įvairios aplinkybės“.

Kitokia nuomonė

Tačiau valdančiosios koalicijos partneriai liberalai gana atsargiai įvertino siūlomas pataisas dėl bazinių karinių mokymų.

„Šiandien galiojanti tvarka, kai yra atsisakyta privalomos karinės tarnybos, kai šaukiami tik profesionalai, yra pasiteisinusi. Tuo tarpu siūlomos skatinimo dalyvauti kariniuose mokymuose priemonės sudaro prielaidas abejoti, kaip vystysis Lietuvos karinės pajėgos. Seime kasmet vyks aršios politinės batalijos, kokį skaičių tokių mokymų dalyvių reikia nustatyti. Vienais metais gali būti įrašytas nulis, bet kitais metais, pasikeitus politinei situacijai, staiga atsiras eilutė, kad reikia kažkiek į tuos mokymus pašaukti. Tai visiškai nerodys perspektyvos, kurlink juda mūsų kariuomenė“, - yra sakęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.