Rugsėjo pradžioje visuomenę graudino kalinių pasakojimai, savęs žalojimai, jų artimųjų aimanos apie pasibaisėtinas sąlygas, prastą maistą. Tokia jų reakcija į teisės aktų pakeitimus nebuvo netikėta.

Apie tai – "Kauno dienos" pokalbis su Kalėjimų departamento direktore Živile Mikėnaite.

"Nuteistieji įvairiose įkalinimo įstaigose masiškai atsisako  teikiamo maisto. Skelbti streiką nuteistuosius paskatino naujoji Bausmių vykdymo kodekso redakcija, kurioje numatyti keli bausmių vykdymo sistemos pokyčiai", – tokia informacija buvo išplatinta pirmosiomis rugsėjo dienomis.

Baigiantis pirmajai maišto savaitei, nuteistieji griebėsi drastiškesnių priemonių – ėmė save žaloti. Vilniaus pataisos namuose susižalojusių buvo aštuoniolika, Marijampolės – aštuoni. Iš viso šalies įkalinimo įstaigose bausmes šiuo metu atlieka beveik 7 tūkst. asmenų. Skaičiuojama, kad bado akcijoje galėjo dalyvauti apie 2 tūkst. nuteistųjų.

Kalėjimų departamento direktorė Ž.Mikėnaitė neslėpė, kad  tvyrojo įtampa, tačiau dabar situacija normalizavosi, nuteistųjų maištas baigėsi.

– Kadangi įvyko teisės aktų pakeitimų, tikėjomės tokios nuteistųjų reakcijos. Taip nuteistieji elgiasi ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose šalyse. Kai keičiami teisės aktai, nuteistųjų statusas ar jų įprastos gyvenimo taisyklės, kyla nepasitenkinimas. Ne pirmą kartą vyksta tokios bado akcijos ar kyla protesto veiksmai. Tai emocijos. Tačiau visi supranta, kad yra įstatymas ir jis yra tinkamas. Gal tik reikia daugiau išaiškinimų, tačiau dabar viskas yra gerai ir judame tik į gerąją pusę.

– Ar tai reiškia, kad jums nereikėjo leisti į kompromisus su nuteistaisiais?

– Mes nenusileidome. Įstatymą pasirašė Prezidentė ir niekas jo daugiau nekeičia. Atgal žingsnio tikrai nebus.

– Pats faktas, kad visų šalies laisvės atėmimo įstaigų nuteistieji vienijosi akcijai, galėjo versti pagalvoti apie tą žingsnį atgal.

– Maištui ruošėmės. Planai buvo patvirtinti liepos mėnesį, derinti, po to dar patvirtintas bendras planas. Įvertinta, ką prevenciškai turime daryti ir ką darysime, kai vyks ta ypatingoji situacija.

– Nujautėte, kad nuteistųjų maištas prasidės pirmosiomis rugsėjo dienomis?

– Jie buvo pasirengę panašiam laikotarpiu su trijų keturių dienų svyravimu. Aš asmeniškai tikėjausi, kad maištas prasidės anksčiau.

– Protesto bangos kyla ir tada, kai nauja šluota ima šluoti seną kiemą. (Ž.Mikėnaitė tik šių metų birželį paskirta Kalėjimų departamento direktore – red. past.)

– Ne. Prieš ketverius metus, kai teisingumo ministro pareigas ėjo Remigijus Šimašius, taip pat buvo keičiami teisės aktai, ir tai sukėlė nuteistųjų reakciją. Tuomet laisvės atėmimo vietose esantys tautiečiai pasiekė savo. Ministras atšaukė teisės akto galiojimą dėl maisto, drabužių ir kitų būtinų daiktų įsigijimo ribojimo įkalinimo įstaigos parduotuvėje. 2006 m., kai buvo didieji Baudžiamojo kodekso pakeitimai, taip pat vyko maištai pataisos namų įstaigose. Tai tradicinis reiškinys prieš didesnius teisės aktų pasikeitimus.

Pamenu save, kai dar rūkydavau ir buvo uždrausta kavinėse rūkyti, atrodė – kaip čia bus? O dabar viskas puiku ir net rūkantieji dėl to džiaugiasi.

– Sakote, šiam maištui rengėtės jūs, rengėsi ir nuteistieji. Vis dėlto ar vykstant maištui buvo kažkas netikėto, kam nebuvote pasirengę.

– Nieko. Netikėtų veiksmų nebuvo.

– Vis dėlto visuomenę galėjo stebinti nuteistųjų organizuotumas ir tarsi profesionaliai parengta viešųjų ryšių akcija – tiesioginis interviu iš įkalinimo įstaigos, nuteistųjų skambučiai į TV laidas, jų artimųjų karštas palaikymas ir iniciatyva, nepriekaištingai parašyti laiškai redakcijoms.

– Manau, kad jie šiai akcijai taip pat rengėsi. Tie laiškai ar kreipimaisi galėjo būti parašyti vieno žmogaus, o paskui išsiųsti į visas įstaigas.

Mūsų darbuotojai laisvės atėmimo vietose tuo laikotarpiu dirbo sustiprintu režimu. Juk badaujančiam asmeniui reikia ir atitinkamos priežiūros. Sustiprintos pajėgos dirbo ir savaitgaliais. Supraskite, kad įtampa uždaroje teritorijoje būna labai didelė. Kiti juk badavo ne savo noru, o buvo verčiami tai daryti. Pareigūnams reikėjo stebėti ir tai, kad nebūtų smurto protrūkio vienų prieš kitus.

– O nuteistieji iš tikrųjų badavo?

– Buvo asmenų, kurie tikrai badavo. Pas mus yra tokių kalinių, kurie neturi pinigų ir negali nusipirkti sau maisto. Visų pataisos namų įstaigų duomenimis, realiai badaujančiųjų buvo nedaug. Tie, kurie ateidavo valgyti, neretai išsinešdavo maisto ir duodavo kitiems, kai kur buvo rasta ir maisto produktų, ir maisto papildų. Tokių, kuriems būtų kilęs pavojus sveikatai ar gyvybei dėl badavimo, tikrai nebuvo.

Pas mus sukurta sistema, kaip nuteistieji stebimi, kaip juos prižiūri medikai. Tai, kad po pagalvėmis buvo randama konservų, tai, kad, darant analizę, paaiškėjo, jog apsipirkimai pataisos namų įstaigų parduotuvėse nesumažėjo, rodo bado streiko mastą. Taip neatsitiko, kad parduotuvėse nuteistieji būtų visai nieko nepirkę. Baigę maištą, jie dar rimčiau apsipirko.

Vilniaus pataisos namuose vienas nuteistasis po bado akcijos nuėjo į parduotuvę ir išleido 1,7 tūkst. eurų.

– Tai gal po bado akcijos kaliniai surengė šventę?

– Neturime duomenų, kaip ten buvo (juokiasi). Mes situaciją analizuojame įvairiais pjūviais. Vienas jų – parduotuvėse išleidžiamos sumos. Ar daug žmonių Lietuvoje gali sau leisti ir tiek pinigų išleisti maistui? Kitas klausimas: ar jie pajaučia įkalinimo sąlygas, jei gali sau pirkti maisto už tokias sumas?

– Jei per pilvą nepajaučia, tai per kitus dalykus greičiausiai pajaučia.

– Tačiau turėtų pajausti ir per pilvą. Tada gal nelabai norėtų sugrįžti.

– Sudėkime galutinius taškus ties tais punktais, kurie sukėlė nuteistųjų nepasitenkinimą. Dėl vaikų dalyvavimo pasimatymuose.

– Į trumpalaikius pasimatymus vaikai visada buvo leidžiami, leisime ir dar pagerinsime sąlygas. Ilgalaikiai pasimatymai, kai administracija jau neprižiūri, skirti nuteistojo seksualiniams poreikiams patenkinti. Vaikams tikrai nebūdavo geriau mažoje patalpėlėje užrakintiems, kai tris paras tėvai šalia užsiimdavo fiziologiniais dalykais. Buvo vertinamos ir vaiko teisės – ar iš tikrųjų dvi paras 20 kv. m kambaryje niekur neišeinant, kalėjimo aplinkoje, vaikui yra gerai?

Pati sistema ir pakeitimai orientuojami į tai, kad jei elgsiesi gerai, galėsi išeiti atostogų, galėsi turėti daug trumpalaikių pasimatymų ir su vaikais galėsi pasimatyti. Numatyta, kad trumpalaikius pasimatymus galės turėti ir tie nuteistieji, kurie yra drausmės grupėje, t. y. pažeidimus padarę jau pataisos namuose. Viskas priklausys nuo jų gero elgesio.

– Pagrindinė nuteistųjų dalis (apie 90 proc.) bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Jie apsipirkti parduotuvėje per mėnesį gali išleisti trijų bazinių socialinės išmokos dydžių sumą – 114 eurų. Taip bus ir toliau?

– Mes neišradinėjome dviračio ir nieko naujo nepadarėme.  Pasirinkome šį ribojimą, įvertinę kitų šalių patirtis. Pasirinkome sumos ribojimą, nes kiekgi žmogus gali turėti papildomo maisto, kai jis yra maitinamas?

– Keista, kad pavyko įtikinti dėl draudimo rūkyti.

– Čia tik pirmas žingsnis. Tardymo izoliatoriuose ir toliau leidžiama rūkyti, tik atskiriami rūkantieji ir nerūkantieji. Rūkyti uždrausta tik karceryje, t. y. pataisos namuose esančiose kameros tipo patalpose, kuriose būna prasižengę nuteistieji. Jie gali rūkyti tik vieną valandą, kai išeina pasivaikščioti. Ką tai reiškia? Gal tada reikėtų pagalvoti apie tai, kaip elgtis, jei nori rūkyti ir turėti ankstesnes sąlygas laisvės atėmimo vietoje bei stengtis negauti šios pačios griežčiausios nuobaudos pataisos namų įstaigoje.

Kita vertus, pažiūrėkime, kas rašoma Tabako kontrolės įstatyme. Nei kavinėse, nei patalpose negalime rūkyti. Yra kitų šalių pavyzdžių, kai rūkyti galima tik pasivaikščiojimų metu, o kameroje – draudžiama. Kol kas mes dar labai liberaliai žiūrime į rūkalius.

– Ar pagrįsta buvo nuteistųjų ir jų artimųjų kritika dėl įkalinimo įstaigose tiekiamo maisto kokybės?

– Maisto kainos yra labai nedidelės. Vienam dirbančiam vyrui  kardomojo įkalinimo įstaigoje dienai skiriama nuo 1,35 iki 1,90 euro. Tai tikrai nėra didelė suma maitinimui tris kartus per dieną. Kai pati dirbau Kauno tardymo izoliatoriuje, ragavau ne vieną kartą ir prižiūrėjau tą maisto gamybos procesą. Maistas nėra blogas. Pagal teisės aktų reikalavimus medikas ir budėtojas maistą kasdien turi patikrinti. Jei jis būtų netinkamas valgyti, nuteistiesiems nebūtų tiekiamas. Maistą ragavo Teisingumo ministerijos ir Kalėjimo departamento sudaryta komisija ir nebuvo pasakyta, kad jis blogas. Ne paslaptis, kad nuteistieji parduotuvėse prisiperka maisto produktų ir jiems sudarytos sąlygos patiems pasigaminti. Tai gal, pavalgius pačių pasigaminto, tas valgyklos maistas atrodo kitoks. Kiti paprasčiausiai neina valgyti, nes gaminasi sau kaip namuose.

– Kaip prognozuoje, kokie galėtų būti tolesni nuteistųjų veiksmai?

– Na, jie dabar pabandė, padarė. Buvo pasiaiškinta. Kiti, man atrodo, ne iki galo ir dabar suprato tuos teisės aktų pasikeitimus. Mes rengiamės toliau aiškinti ir tiems, kurie yra laisvės atėmimų vietose, ir tiems, kurie ateina jų lankyti. Reikia išaiškinti, kad iš esmės tie pokyčiai teisės aktuose geri, viskas priklauso nuo teigiamo nuteistųjų elgesio. Įkalinimo esmė ir yra, kad tokioje įstaigoje atsidūręs žmogus pasitaisytų ir į laisvę išeitų pakeitęs požiūrį.