Seime rengiamasi svarstyti, ar reikia didinti šalpos išmoką pensinio amžiaus sulaukusiems kunigams. Šiuo metu nemokėję įmokų "Sodrai" kunigai, sulaukę senatvės ir pasitraukę iš dvasinės veiklos, gauna 360 litų šalpą. Tokia suma mokama visiems neturintiems darbo stažo pensinio amžiaus žmonėms.

Siūlo didinti trigubai

Seimo narys Petras Gražulis su grupe jam pritariančių parlamentarų vasaros pradžioje įregistravo Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pataisas. Rudenį jie bandys kolegoms įrodyti, kad pataisas būtina patvirtinti. Jei taip atsitiktų, nuo kitų metų visiems tradicinių religinių bendruomenių dvasininkams, sulaukusiems pensinio amžiaus, šalpos išmoka padidėtų trigubai – iki 1080 litų.

Diskusijos visuomenėje dėl kunigų šalpos kilo tada, kai buvo paskelbta, kad kardinolas Audrys Juozas Bačkis, pasitraukęs iš savo pareigų, tegaus bazinės pensijos išmoką.
Įstatymo pataisas įregistravę politikai aiškina, kad dvasininkai aukoja visą savo gyvenimą visuomenei, todėl valstybė privalo jais pasirūpinti ir užtikrinti senatvės orumą.

Šiuo metu dar nepasitraukusius iš tarnystės kunigus valstybė savo lėšomis yra apdraudusi "Sodroje". Tai yra mainai už tai, kad Bažnyčiai nebuvo grąžintos tarpukariu turėtos ir nacionalizuotos žemės. Vis dėlto jaunesniųjų kunigų pensijos irgi tebus tik apie 400 litų. Vidutinė pensija šiuo metu šalyje yra 820 litų.

Dvasininkai siūlo diskutuoti

Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos parapijos administratorius, kunigas Evaldas Vitulskis pasakojo, kad dalį gautų iš aukų pajamų visi Kauno arkivyskupijos kunigai moka į specialų paramos fondą. Tai daro ir kitų vyskupijų šventikai. "Dvasininkui susirgus arba dėl amžiaus ir silpnos sveikatos negalint eiti tarnystės, jis gauna išlaikymą iš šio fondo", – pasakojo kunigas.

Pasak jo, kunigų socialinius reikalus Europos valstybės sprendžia įvairiai. "Yra valstybių, kurios dvasininkams skiria tarnautojo statusą ir netgi moka atlyginimus, kitur dvasininkai gyvena tik iš aukų ir savų fondų. Turime visi išsiaiškinti, kas mums yra dvasininkai, kiek jiems galime skirti lėšų ir bandyti rasti kompromisą", – mano E.Vitulskis.

Jis akcentavo, kad dvasininkai nėra vien ritualus atliekantys šventikai. "Kunigai aktyviai dirba visuomenės labui švietimo, socialinėse srityse. Taigi visuomenė ir turi nuspręsti, kokį statusą suteikti dvasininkui. Tai būtų gana įdomi diskusija", – mano E.Vitulskis. Jis nenorėjo vertinti, ar reikia didinti šalpą tris kartus.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius kol kas taip pat neskubėjo vertinti parlamentarų pasiūlymo. Pasak S.Tamkevičiaus atstovo ryšiams su visuomene Dariaus Chmieliausko, arkivyskupas savo poziciją pateiks po Vyskupų konferencijos posėdžio. "Vyskupai šį klausimą drauge apsvarstys ir tuomet galės pateikti bendrą poziciją", – sakė D.Chmieliauskas.

Ekonomistas kritikuoja

Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka mano, kad šalpos išmokų didinimas vien kunigams nebūtų teisingas kitų žmonių atžvilgiu. "Demokratinėje visuomenėje neturėtų būti išimčių. Jei nuspręstume didinti šalpą dvasininkams, tai reikėtų padaryti ir kitiems ją gaunantiems žmonėms", – įsitikinęs jis.

R.Lazutka pastebi, kad patys kunigai dėl šalpos dydžio nediskutuoja ir neprašo jos didinti. "Atrodo, kad tai yra politikų bandymas užsidirbti dividendų iš tikinčiųjų, noras pasirodyti, kaip jie rūpinasi dvasininkais, nors jiems patiems tai nėra skaudi problema", – mano ekonomistas.

Antra vertus, R.Lazutka sutinka, kad reikia kalbėti apie modelius, kaip dvasininkija turėtų apsirūpinti lėšomis senatvėje.

"Juk dabar valstybės drausti "Sodroje" kunigai irgi gaus labai mažas pensijas. Todėl reikia rasti kitokių sprendimų. Pavyzdžiui, Bažnyčia galėtų susikurti savo fondą arba mokėti dalį pajamų "Sodrai" ir tada dvasininkai pensininkai gautų tokias pensijas kaip ir visi kiti piliečiai. Panaši problema iškils ir su ūkininkais, kurie senatvėje taip pat gali pareikšti, kad jų gaunama bazinė pensija yra pernelyg maža", – perspėjo ekonomistas.

Komentaras
Seimo narys Petras Gražulis 

Kai pasaulis tampa sekuliarus, yra mažai besirenkančiųjų kunigystę, siūloma suma nėra didelė, ji panaši į vidutinę pensiją. Tai net nediskutuotinas klausimas. Padidinus šalpą, per metus reikėtų iš biudžeto dvasininkams skirti 2 mln. litų. Tai juokinga suma palyginti su tuo, kiek yra apvogta Lietuva. Įvairiems konsultantams lengva ranka skiriame milijonus. Po Konstitucinio Teismo tuoj pat pažadėta skirti milijardą litų iki krizės buvusioms valdininkų algoms atstatyti.

Dvasininkų hierarchai tik iš kuklumo sako, kad nereikia didinti šalpos. Būdamas kunigu irgi galbūt taip kalbėčiau. Jie išsižadėję savęs ir gali gyventi negaudami tos šalpos, bet mes, visuomenė, politikai turime įvertinti jų auką, gerbti kunigystę. Dabar vietoje to mokame jiems kaip elgetoms. Tai dvasininkų luomo pažeminimas. Geriau jau visai nieko nemokėti, nei tokias ašaras duoti. Juk šie žmonės paaukoja visą savo gyvenimą, atsisako šeimos. Yra visokių kunigų, bet ir tarp apaštalų atsirado išdavikas Judas. Būkime atlaidesni ir žiūrėkime į esmę: ko moko bažnyčia, kokia yra kunigystės prasmė.

Tas pats ir dėl politinių kalinių. Jie aukojo savo gyvenimus lageriuose, o gauna grašius, tas pačias šalpas. Pasieniečių šunims daugiau skiriame. O Nepriklausomybės Akto signatarai pasiskyrė sau rentas po kelis tūkstančius per mėnesį. Ar galime lyginti tuos, kurie atsidūrė prie lovio, ir sėdėjusius už Lietuvą lageriuose? Todėl man juokingas ir gėdingas klausimas, ar turėsime pinigų didinti šalpą kunigams. Seime dėl to pasisakysiu labai griežtai.