Penktadalis pagyvenusių žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, 67 proc. negalėtų susimokėti už nenumatytas išlaidas, ketvirtadalis neišgali valgyti visaverčio maisto.

Lygybė tarp skurstančiųjų

Lietuvos statistikos departamento specialistai atliko tyrimą, kuriame, remdamiesi praėjusių metų ir šių metų pradžios duomenimis, atskleidė, kaip gyvena pagyvenę Lietuvos žmonės. Nors statistika byloja, kad padėtis Lietuvoje per dešimt metų gerėjo, vis dar pernelyg daug jų gyvena taip, kaip nenorėtų niekas. Be to, pastaruosius metus nuolat didėjo jų vartojimo išlaidos.

Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis pabrėžė, kad skurdo rizikos lygis yra rodiklis, kuris labiau matuoja pajamų nelygybę, o ne patį skurdą. "Jei visų gyventojų pajamos būtų net labai mažos, bet apylygės, tai ir skurdo rizikos lygis būtų mažas, nors skurdžiai gyventų beveik visi. Mažesnis negu visų gyventojų vyresnių žmonių skurdo rizikos lygis liudija kaip tik didesnę vyresniųjų pajamų lygybę – iš dalies ir dėl to, kad pensijos skiriasi kur kas mažiau nei atlyginimai. Paradoksalu, bet krizės metais vyresnių kaip 65 metų žmonių skurdo rizikos lygis Lietuvoje buvo kritęs iki 9,7 proc.!" – komentavo ekonomistas.

T.Medaiskio teigimu, žinant tokį skurdo rizikos rodiklio netobulumą, ES mastu buvo sumanyta matuoti dar ir nepriteklių – apibendrintą skurdo ir socialinės atskirties rodiklį. Pagal šį rodiklį jau iš tikrųjų galima matyti, kad vyresnio amžiaus žmonių padėtis blogesnė nei vidutinė šalyje: "Eurostato" duomenimis, šis rodiklis visiems gyventojams – 30,8 proc., o vyresniems kaip 65 metų – 31,7 proc. "Tai rodo, kad vyresni žmonės nepajėgia, o kai kurie gal ir nėra motyvuoti, įsigyti prekių ir paslaugų, kurių neturėjimas priskiria juos prie patiriančių materialinį nepriteklių. Žinoma, dirbdamas (jei gali dirbti ir turi darbą) pensininkas gali pasigerinti padėtį. Jei nebedirba, jo padėtis priklauso nuo dirbančiosios kartos – kuo daugiau uždirba dirbantieji, tuo daugiau lėšų gali būti skiriama pensijoms", – aiškino docentas.

Daug vienišų

Statistikos specialistų surinkti duomenys rodo, kad 2014 m. pradžioje 65 metų ir vyresni buvo 18,4 proc. Lietuvos gyventojų: iš 2,9435 mln. visų gyventojų – 542,7 tūkst. Per pastarąjį dešimtmetį 65-erių ir vyresnių žmonių skaičius padidėjo 18,6 tūkst., o jų dalis, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi – 3 proc. Metų pradžioje kas septintas vyras ir kas ketvirta moteris buvo peržengę 65 metų ribą. 2004 m. pradžioje vyresni nei 65-erių buvo kas devintas vyras ir kas penkta moteris.

42,4 proc. 65 metų ir vyresnių asmenų gyveno vieni. Vienos gyveno pusė (50,7 proc.) pagyvenusių moterų ir kas ketvirtas (26,2 proc.) šio amžiaus vyras.

Palyginti su 2012 m., pagyvenusių žmonių skurdo rizikos lygis pernai padidėjo 0,7 proc. ir sudarė 19,4 proc. (visų gyventojų vidurkis – 20,6 proc.). Skurdo rizikos lygis – tai gyventojų, esančių žemiau skurdo rizikos ribos, dalis. Skurdo rizikos riba pernai buvo 811 litų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui.

Tarp nedirbančių senatvės pensininkų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 22,7 proc. Palyginti su 2012 m., jų skurdo rizikos lygis padidėjo 1,9 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Gyveno blogesniuose būstuose

Pagyvenę žmonės dažniau nei jaunesni susidūrė su ekonominiais sunkumais, gyveno blogiau įrengtuose būstuose.

67 proc. 65 metų ir vyresnių žmonių gyveno namų ūkiuose, kurie negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų, teigiama statistikos specialistų paruoštame leidinyje. Valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną negali 26 proc. pagyvenusių žmonių. Namų ūkiuose, kurie neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, 2013 m. gyveno 61 proc. 65 metų ar vyresnių asmenų. Tiesa, palyginti su 2012 m., pagyvenusių asmenų, susiduriančių su išvardytais ekonominiais sunkumais, dalis sumažėjo.

Su materialiniu nepritekliumi 2013 m. susidūrė 41,2 proc., su dideliu materialiniu nepritekliumi – 18,4 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų. Pagyvenusių žmonių materialinio nepritekliaus lygis, palyginti su 2012 m., sumažėjo 3,5 proc., didelio materialinio nepritekliaus lygis – 5,7 proc.

Statistikos departamento specialistų žiniomis, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, Lietuvoje pagyvenusių asmenų namų ūkiai buvo vieni labiausiai besiskundžiančių, kad negali pakankamai apšildyti būsto ar leisti sau bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto.

Gyvenimas be patogumų

Išanalizavę surinktus duomenis, Statistikos departamento specialistai taip pat suskaičiavo, kad būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu pernai gyveno 20 proc. pagyvenusių asmenų, be vonios ar dušo – 18 proc., būstuose su varvančiu stogu, supuvusiais langais, grindimis ar drėgnomis sienomis – 20 proc. šios amžiaus grupės asmenų. Palyginti su 2005 m., būstuose be vonios ar dušo ir be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyvenančių pagyvenusių asmenų dalis sumažėjo du kartus, tačiau išliko didesnė nei visų asmenų dalis.

Namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo duomenimis, pensininkų namų ūkių vidutinės vartojimo išlaidos, skaičiuojant vienam asmeniui per mėnesį, 2012 m. buvo 803 litai (94 proc. šalies vidurkio), o piniginės vartojimo išlaidos sudarė 715 litų vienam asmeniui. Palyginti su 2008 m., pensininkų namų ūkių vartojimo išlaidos padidėjo 9,8 proc.
Mieste pensininkų namų ūkių vartojimo išlaidos 2012 m. buvo 857 litai vienam asmeniui per mėnesį, kaime – 705 litai.

Gana didelė kaimo pensininkų namų ūkių išlaidų dalis – išlaidos natūra (16 proc.), iš kurių didžiausią dalį sudaro iš savo ūkio gauti ir maistui suvartoti produktai. Piniginės vartojimo išlaidos pensininkų namų ūkiuose sudarė 786 litus vienam asmeniui mieste ir 590 litų – kaime.

Didžiausią dalį visų vartojimo išlaidų pensininkų namų ūkiai skyrė maistui: mieste – 38 proc., kaime – 47 proc. Miesto ir kaimo namų ūkių išlaidos vieno asmens mitybai per mėnesį (įskaitant pačių išaugintų produktų vertę) beveik nesiskyrė, mieste jos sudarė 324 litus, kaime – 328 litus. Mieste daugiau nei kaime lėšų skiriama būstui išlaikyti, kurui ir energijai (atitinkamai 219 ir 123 litus vienam asmeniui per mėnesį) sveikatos priežiūrai (atitinkamai 110 ir 83 litus).

Visą darbo laiką dirbančių 60-ies ir vyresnių darbuotojų šalies ūkyje pernai spalį buvo 69,5 tūkst. (arba 7,5 proc. visų visą darbo laiką dirbančių darbuotojų), iš kurių 57 proc. dirbo valstybės sektoriuje, 43 proc. – privačiame.

2013 m. spalį trečdalis visų 60 metų ir vyresnių darbuotojų gavo 1 201– 2 000 litų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, o didesnį nei 3 501 lito darbo užmokestį – apie 14 proc.