Panevėžio apygardos teismas antradienį sustabdė genocido bylą, kurioje dėl paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio-Siaubūno žūties kaltinamas buvęs vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis ir dar trys asmenys.

Teismas patenkino M.Misiukonio gynėjų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Baudžiamojo kodekso 99 straipsnio atitikimo Lietuvos Konstitucijai.

Teismo priimtoje nutartyje prašoma KT atsakyti, ar Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl genocido ta apimtimi, kad jame numatyta baudžiamoji atsakomybė už genocidą prieš visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai socialinei ar politinei grupei, atitinka Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas dėl nepriklausomo ir nešališko teismo, dėl to, kad bausmė gali būti skiriama tik remiantis įstatymu. Taip pat prašoma įvertinti, ar tai neprieštarauja konstitucinės teisinės valstybės principui.

Pasak Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Romualdo Valiulio, teisiamieji teigia, kad negalima įstatymų taikyti atgaline data. Baudžiamasis kodeksas dėl karo nusikaltimų ir genocido papildytas 1998 metais, o veika, už kurią jie teisiami, padaryta 1965 metais.

Be to, anot R.Valiulio, teisiamieji tvirtina, kad Baudžiamajame kodekse apibrėžta genocido sąvoka yra per plati, ji išeina už Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimui jį ribų.
Prokuroro teigimu, 2005 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas kitą genocido bylą yra išaiškinęs, kad Lietuvos įstatymų normos atitinka minėtą konvenciją.

"Tačiau ši Vytauto Vasiliausko byla jau nagrinėjama Europos Žmogaus Teisių Teisme. Gali būti, kad Konstitucinis Teismas sulauks sprendimo joje", - BNS sakė R.Valiulis.
A.Kraujelio bylos nagrinėjimas sustabdytas, kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas.
Kitas prašymas - pavesti prokurorams kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kad remiantis šis iš naujo įvertintų sprendimą A.Kraujeliui suteikti kario savanorio statusą - atmestas.

Panevėžio apygardos prokurorai pernai perduotoje nagrinėti apygardos teismui didelės apimties baudžiamojoje byloje nustatė 10 asmenų, kurie, būdami sovietinių struktūrų, siekusių fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvius, atstovai, vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu lėmė Lietuvos partizano A.Kraujelio žūtį.

Teismui perduoti keturi kaltinamieji - M.Misiukonis, Sergejus Tichomirovas, Rimantas Kublickas ir Petras Laguckas. Kiti šeši jau mirę.
Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

A.Kraujelis (1928-1965) - rezistencinių kovų dalyvis, vienas paskutinių Lietuvos partizanų. 1946-1947 metais jis buvo partizanų ryšininkas, vėliau pats tapo partizanu. Aktyviai veikė iki 1965 metų kovo, kai saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi A.Kraujelis, nenorėdamas pasiduoti gyvas, jis nusišovė.
1997 metais Lietuvos partizanui A.Kraujeliui suteiktas teisinis kario savanorio statusas (po mirties), 1998 metais - vyresniojo leitenanto laipsnis, 1998 metų gegužės 19 dieną jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu.
2000-aisiais M.Misiukonis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.