Daugiau apie tai kalbėjo KTU dekanas Ainius Lašas.
– Iš tiesų čia klausimai tokie, į kuriuos atsakymus turbūt geriausiai galėtų pateikti pati prokuratūra. Tačiau, kai žiūriu į tą pranešimą, tą dvigubą komunikaciją, man iš esmės yra du paaiškinimai. Vienas, mažai tikėtinas, kad prokuratūros komunikacijos skyriuje sėdi kažkoks ponios Ramintos Popovienės ir valdžios nedraugas ir įdėjo savo kažkokį tekstą, kritikuojantį ministeriją dėl sprendimo. Čia toks daugiau juokelis.
Kitas, rimtesnis paaiškinimas yra tai, kad prokuratūra nenorėjo sukurti teisinio precedento ir „neformaliai“, per pranešimą spaudai, iškomunikavo savo vertinimo esmę, o ministerijai pasiuntė daug siauresnį raštą apie kažkokį smulkesnį pažeidimą. Taip nesukurdama teisinio precedento teisminiams procesams. Jeigu būtų būtent toks raštas iš prokuratūros, tada atsirastų teisinis pagrindas eiti į teismus ir iš esmės kvestionuoti tą sprendimą kaip tokį.
– Tuomet niekam iki galo taip ir liks neaišku, ar buvo pažeistas viešasis interesas, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas. Prokuratūros atsakymas yra toks, kad visi sprendimai yra pasibaigę, todėl nebėra prasmės tą nagrinėti.
– Šis argumentas man absoliučiai neveikia ir skamba labai keistai, nes, jeigu mes pagalvojame, tai taip, galbūt, jau ta komisija nebedirba. Ji padarė tą sprendimą, bet jo galiojimas teisinis yra faktinis, ir dabar studentai to sprendimo pagrindu buvo priimti ir mokosi aukštosiose mokyklose. Yra, turbūt, dar ir tokių, kurie išlaikė, gavo tuos rezultatus, bet nusprendė metus pailsėti, padirbti ir kitais metais, ateinančiais, stoti į aukštąsias mokyklas. Tokiu būdu teisinis galiojimas tokio sprendimo tęsiasi. Aš nelabai suprantu argumento, kad staiga nebėra, tarsi viskas jau pasibaigę. Tai niekas nepasibaigę, visa tai tęsiasi ir tęsis dar ne vienus metus.
– Pakalbėkime apie politiką. Šio sprendimo politinis vertinimas. Premjerė Inga Ruginienė dabar sako, kad tai nebuvo tinkamiausias sprendimas, bet buvo geras, nes situacija buvo tokia, jog nebuvo kitos išeities, reikėjo taisyti ankstesnės Vyriausybės klaidas. Iš tikrųjų tada nebuvo ką daugiau daryti?
– Jeigu tą argumentą vertiname grynai iš moralinės perspektyvos, galima priimti tai, kaip tam tikrą argumentą, kad galbūt jie vertino ir pasižiūrėjo, kad moraliai teisingiausias sprendimas yra būtent toks. Aš nežinau, nedalyvavau tame posėdyje, kai jie sprendė, ar tuose posėdžiuose, dėl to negaliu to pilnai įvertinti. Faktas yra tas, kad, jeigu žiūrėsime plačiau, sprendimų galimybių buvo turbūt daugiau. Galima palikti „status quo“, galima dar kažkaip kitaip išspręsti. Tai nebuvo vienintelis įmanomas sprendimas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Dabar apie matematiką. Tie moksleiviai, kurie gavo tuos balus, didžioji dalis jų yra studentai, jeigu negalvosime apie tuos, kurie pasiėmė laisvus metus. Ar jie iš tikrųjų nemoka matematikos?
– Žiūrėkite, matome tendenciją, kad iš esmės tie moksleiviai, kurie ateina pas mus, įstoja su prastesniais matematikos pažymiais. Aišku, jiems daug sunkiau sekasi, ypač jeigu kalbame apie dalykus, kur reikalinga yra matematika. Net ir tuose pačiuose socialiniuose moksluose, kas jau yra mano sritis, nekalbu apie inžineriją ir kitas. Jiems iš tiesų sunkiau sekasi, nes jie, galbūt, buvo mažiau motyvuoti ar yra mažiau motyvuoti. Kitas dalykas – jie turi daugiau žinių skylių. Jiems reikia daugiau įdirbio. Ar įmanoma tas skyles užpildyti? Iš principo įmanoma, bet universitetas yra ne vaikų darželis. Čia yra jų pačių pastangos, bandymas tai užpildyti ir progresuoti. Taip, matome, kad tie silpnesni studentai tada nutrupa.
Naujausi komentarai