Pasaka ne pasaka dideliems vaikams
Iki ašarų publiką sujaudinusia „Eglės žalčių karalienės“ premjera šeštadienį Klaipėdos dramos teatras nusilenkė savo ištikimiausiems žiūrovams – mažiems ir dideliems.
Naujasis spektaklis dedikuotas legendiniam K.Jurašiūno pjesės „Eglė žalčių karalienė“ pastatymui prieš 60 metų, kuomet pokarinėje Klaipėdoje atgimė teatras. Dabar Klaipėdos dramos teatru vadinamas, jis sugrįžo prie visa ko šaknų - prie tautinės atminties ir išminties, prie amžino mūsų mito apie šviesos ir tamsos, dangiškojo ir žemiškojo pradų, gėrio ir blogio dvikovą. Sugrįžo, kad visiems mums vėl pasektų seną seną, baltiškas, pagoniškas mūsų tautos ištakas menančią pasaką. Be galo gražią, sakralią, sklidiną meilės, tobulesnio pasaulio, harmonijos ilgesio. Ir kartu - baisią, žiaurią, kurioje motina užkeikia savo vaikus, paversdama juos medžiais, o tėvas dalgiais užkapojamas...
Pasaką perpasakoję pjesės autoriai Jonas ir Daiva Vaiškūnai, režisierius Vytautas V.Landsbergis ir dailininkė Ramunė Skrebūnaitė su 14 aktorių sukūrė nepaprastą – kaip reta vientisą, gilų ir subtilų, skaudų ir poetišką spektaklį, budinantį etninę sąmonę ir pasididžiavimą mūsų tautosaka, žadinantį tauriausius jausmus.
„Eglė žalčių karalienė“ apkaišyta žiniuonės užkalbėjimais, gegutės pranašystėmis, išpuošta lietuvių liaudies dainomis ir Joninių šventės apeigomis. Čia kiekvienas veikėjas, kiekvienas aktorius svarbus, ir visi scenoje – įtikinami.
Spektaklis paliečia jautriausias sielos stygas, skiepija viltį, kad pasaulis gali būti geresnis, teisingesnis, jei tik žmonių širdys suminkštės, jei neisime vienas prieš kitą, kitokį su dalgiais...
Naujausi komentarai