Lietuvos antstoliai, gavę užduotį išieškoti milijoninę skolą iš Kaliningrado srities, neranda pagalbininkų

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) neketina vykdyti antstolių patvarkymo sulaikyti į Lietuvą įvažiuojančias Kaliningrado sričiai priklausančias transporto priemones, nes baiminasi būti apkaltinta neteisėtais veiksmais.

Skolos grąžinti neketina

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas patvirtino, kad Lietuvos antstolių reikalavimas, pateiktas visoms valstybės institucijoms, kontroliuojančioms šalies sienas ir transportą, bei šalies komerciniams bankams, nedelsiant sulaikyti ir areštuoti visą į Lietuvą patenkantį Kaliningrado srities turtą - automobilius, lėktuvus, pinigus sąskaitose ir kitą kilnojamąjį turtą - yra teisėtas.

Kaliningrado srities turtą kitoje valstybėje antstoliai “žvejoja” Kipre registruotos bendrovės “Duke Investment Limited” prašymu. Ši skolų išieškojimu besiverčianti bendrovė beviltiška laikytą skolą perėmė iš Vokietijos banko “Dresdner Bank AG”, kuris dar 1998 metais Kaliningrade registruotam Regioninio vystymo fondui paskolino 10 mln. JAV dolerių.

Pinigai buvo skirti paukštienos fabrikui “Baltpticeprom” modernizuoti. Deja, bendrovė netrukus bankrutavo. Kadangi už paskolos grąžinimą savo biudžeto ir srities valiutinių lėšų sąskaitomis garantavo tuometinė Kaliningrado srities administracija, Vokietijos bankas skolos ėmė reikalauti iš jos. Tačiau tiek ankstesnis srities gubernatorius Vladimiras Jegorovas, tiek dabartinis vadovas Georgijus Boosas pareiškė, kad įforminant skolos dokumentus buvo pažeisti Rusijos įstatymai, tad nėra pagrindo grąžinti skolą.

Antstolių sprendimas Kaliningrado neišgąsdino

Teises į skolą perėmusi bendrovė “Duke Investment Limited” į Lietuvos teisininkus kreipėsi motyvuodama tuo, kad “Lietuvoje yra Kaliningrado srities turto”. Kol kas jai pavyko pasiekti tik tiek, kad per praėjusių metų pabaigoje vykusias varžytines už 2,37 mln. litų buvo parduotas Kaliningrado srities Vyriausybei priklausantis 373,02 kv. m. ploto Vilniaus Antakalnio rajone esantis gyvenamasis pastatas, kuriame įsikūrusi srities administracijos atstovybė, o taip pat greta esantis ūkinis pastatas ir kiemo statiniai.

Tačiau iš aukciono gautos lėšos padengė tik menką skolos dalį. Kaip tvirtina ieškovui atstovaujančios advokatų kontoros “Nordia Baublys & Partners” vadovaujantis partneris Kęstutis Švirinas, šiuo metu bendra ieškinio suma kartu su delspinigiais siekia beveik 70 mln. litų.

Kadangi daugiau nekilnojamojo turto Kaliningrado srities administracija Lietuvoje neturi, antstoliai nusitaikė į kilnojamąjį srities turtą, patenkantį į Lietuvą, - sieną kertančius srities administracijai priklausančius automobilius, mūsų šalies oro uostuose nusileidžiančius lėktuvus, mūsų bankuose laikomas srities sąskaitas.

Kaip rašo Rusijos internetinė spauda, toks Lietuvos antstolių sprendimas neišgąsdino Kaliningrado srities valdžios - jos atstovai pareiškė, kad srities administracija sąskaitų Lietuvos bankuose neturi, lėktuvą dar tik ketina įsigyti, o į komandiruotes Lietuvon valdininkai vyks ne valdiškais, o nuomotais arba asmeniniais automobiliais.

Skirtingi požiūriai

Tačiau net ir valdišku automobiliu į Lietuvą atvykę Kaliningrado srities administracijos atstovai niekuo pernelyg nerizikuoja. Kaip vakar “Kauno dienai” sakė VSAT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis, pasieniečiai dar kovo mėnesį buvo gavę antstolių patvarkymą sulaikyti Lietuvos sieną kertančias Rusijos transporto priemones, bet atsisakė tai daryti.

“Nei Civilinio proceso kodekso (CPK) normos, nei VSAT įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato VSAT pareigūnams teisės ar pareigos sulaikyti skolininko turtą. Įvykdžius neteisėtą antstolio patvarkymą ir skolininkui kreipusis į teismą, pastarasis gali pripažinti, kad VSAT neteisėtai sulaikė skolininko turtą. Taip pat CPK numato antstoliui galimybę per policiją atlikti paties skolininko paiešką, bet ne jo paties turto sulaikymą”, - VSAT atsakymą antstoliams pacitavo G.Mišutis.

Pasak jo, nėra ir teisės akto, leidžiančio bent laikinai sulaikyti skolininko transporto priemonę, kol atvyks antstolio atstovas. “Apie kažkokį sulaikymą nėra kalbos. Pasieniečiai įžvelgia, kad antstolių reikalavimas yra neteisėtas, ir automobilių tikrai negaudo ir negaudys”, - patikino G.Mišutis.

“Teismas ištyrė šitą klausimą ir nustatė, kad antstolio reikalavimas sulaikyti automobilius yra teisėtas. Jeigu teismas būtų matęs, kad Lietuvos teisė neleidžia vykdyti tokio reikalavimo, jis iš karto būtų jį panaikinęs. Bet teismas išnagrinėjo ir nerado pagrindo jį atmesti”, - teigia su VSAT pozicija nesutinkąs advokatas K.Švirinas. Jo nuomone, pasieniečiai “galbūt paprasčiausiai nežino patvarkymo realizacijos mechanizmo”.