Nuo rugsėjo 13 d. įsigalioja ribojimai neturintiems galimybių paso. Be jo užsivers didelių parduotuvių, grožio salonų, kavinių bei sporto klubų durys.

Ne mažiau 20 tūkst. eurų per mėnesį – maždaug tiek vienas iš Vilniaus prekybos centrų planuoja išleisti papildomiems apsaugos darbuotojams, kurie tikrins, ar lankytojai turi galimybių pasus.

„Šią dieną prekybos centre yra 17 veikiančių įėjimų. Mes planuojame, kad nuo rugsėjo 13 d. paliksime tik dešimt įėjimų, per kuriuos galės patekti mūsų klientai. Esame suplanavę, kad tam mums reikės papildomai septynių darbuotojų ir, preliminariai pasiskaičiavę kaštus, teigiame, kad tai turėtų kainuoti ne mažiau kaip 20 tūkst. eurų per mėnesį“, – kalbėjo „Cup“ direktorės pavaduotoja Rita Žvirblienė.

Anot Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos, prekybos centrai ruošiasi kruopščiai lankytojų galimybių pasų kontrolei prie kiekvieno parduotuvės įėjimo.

„Jų darbo kaštai, įkainiai, galėtų būti nuo 50 iki 150 eurų vienam įėjimui, tokie yra papildomi kaštai. Akivaizdu, kad juos prekybos centrų valdytojai turės pasidalinti su nuomininkais, bet tai tikrai yra gan ženklios sumos. Tuo labiau neaišku, kiek laiko reikės tokį reikalavimą įgyvendinti“, – sakė Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Nėra pareigos tikrinti ir asmens dokumentą, nes tokiu atveju turbūt susidarytų neprognozuojamos eilės.

Anot apsaugos paslaugas teikiančios įmonės, apsaugininkų paklausa artėjant rugsėjo viduriui stipriai išaugo. Tam, kad patenkintų klientų prašymus, ieško papildomų darbuotojų.

„Pagal dabartinius skaičiavimus, kurie nuolatos keičiasi, mums reikėtų apie 150 papildomų darbuotojų šitai kontrolei užtikrinti“, – teigė „Eurocash1“ direktorius Vilius Makauskas.

Pasak V. Makausko, prireikus net didins atlyginimus: „Sprendimas dėl atlyginimų kėlimo labiau bus susietas su šita trumpalaike situacija. Yra tikimybė, kad  trumpalaikių sutarčių atlyginimai kils“.

Į traukinius taip pat patekti galės tik turintys galimybių pasą. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ apsaugos darbuotojus keleivių saugumui samdė dar nesant būtinybei tikrinti pasus.

„Mes samdome išorinę saugos kompaniją, kuri ištikrina tvarką ir klientų saugumą traukiniuose. Tie žmonės, kurie yra skirti užtikrinti tvarką stotyse, bus paprašyti, kad dar prisijungtų ir patikrinant, ar keleiviai turi galimybių pasą“, – komentavo „Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus pavaduotojas Linas Baužys.

Pasak M. Statulevičiaus, kol kas verslui trūksta aiškumo dėl atvejų, jei žmonės bandytų klastoti galimybių pasus ar naudotis svetimais: „Svarbu žinoti atsakomybes, kas yra atsakingas už tai, kad jeigu žmogus į prekybos centrą pateko parodęs dokumentą, o tas dokumentas yra suklastotas, ne jo. Nėra pareigos tikrinti ir asmens dokumentą, nes tokiu atveju turbūt susidarytų neprognozuojamos eilės“.

Tie, kas neturi galimybių paso, galės naudotis atvirose erdvėse teikiamomis paslaugomis, lankytis būtinųjų prekių parduotuvėse, kurių plotas ne didesnis nei 1500 kvadratinių metrų bei įvairiuose renginiuose, kai juose dalyvauja ne daugiau kaip 500 asmenų.