Lietuvių lėktuvo „An-2“ paieškos ir įgulos gelbėjimo operaciją tyręs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) savo išvadose planuoja siūlyti trumpinti reakcijos į galimą nelaimę laiką, sako komiteto vadovas Artūras Paulauskas.

Trečiadienį komitetas apsvarstė pirminį išvadų projektą, prie jo grįžti planuojama penktadienį.

„Mes kiekvieną minutę žiūrėjome, kas ką padarė ir ką privalėjo daryti. Manome, kad tokią ilgą biurokratinę grandinę reikėtų trumpinti. Ir reagavimo laiką reikėtų trumpinti. 16.40 val. lėktuvas neatsiliepė į šaukinius, suskaičiuota, kad daugiau kaip 200 kartų bandė Palangos skrydžių centras susisiekti. Natūralu, kad buvo nuojauta, kad įvyko nelaimė, galbūt galima buvo greičiau aktyvuoti mūsų sraigtasparnius, galbūt greičiau švedus aktyvuoti, bet buvo laukiama pusvalandį, kuris formaliai yra (nustatytas), ir tik tada pradėta gelbėjimo operacija“,- žurnalistams po posėdžio sakė A.Paulauskas.

Jau pradėjus paieškos ir gelbėjimo operaciją, priekaištų komiteto pirmininkas turėjo ne dėl pačios operacijos, o dėl jos paaiškinimo - visų pirma artimiesiems, po to ir visuomenei.

„Komunikacija su artimaisiais buvo visai prasta“, - tvirtino komiteto pirmininkas.

Jis taip pat sakė, kad sprendimas sekmadienį nutraukti pilotų gelbėjimo operaciją buvo tikslingas, nes jau nebuvo galimybių rasti pilotų gyvų. Komiteto vadovas čia mato tokią klaidą, kad situacija nebuvo išaiškinta artimiesiems, ir po to ministrui teko operaciją atnaujinti, A.Paulausko vertinimu, tai padaryta dėl žmogiškosios reakcijos.

„Nutraukti paiešką, mano manymu, buvo tikslinga, nes sekmadienio vakarą realiai išgelbėti šių žmonių nebuvo galima, ir reikėjo tai paaiškinti, pasakyti, kodėl nutraukiama gelbėjimo operacija, bet lėktuvo, palaikų paieška vykdoma. Atskirti tuos du dalykus reikėjo, nes vieną dieną nutraukiama, kitą dieną vėl atnaujinama“, - kalbėjo komiteto vadovas.

Vertindamas reikalavimus vadinamajai mažajai aviacijai, A.Paulauskas pažymėjo, kad bendros taisyklės ir reglamentavimas atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Taip pat pasakojo sulaukiantis daug aviatorių skambučių, kurie prašo negriežtinti reikalavimų ir sako patys prisiimantys riziką.

Nepaisant to, komiteto vadovas mano, kad skrendant per jūrą reikalavimai galėtų būti ir pakeisti, labiau atsižvelgiant į gamtos sąlygas, o taip pat ir Lietuvos pajėgumus vykdyti gelbėjimo operacijas.

„Mūsų pilotai tikrai yra drąsūs žmonės ir mėgta riziką, skristi per jūrą vienmotoriu lėktuvu yra drąsu. Kokios taisyklės - kaip reglamentuojama skrydžių sauga, kaip reglamentuojamas oro erdvės valdymas Lietuvoje, jis atitinka ES reikalavimus, bet, mūsų nuomone, žinant Lietuvos pajėgumus įvykus nelaimei suteikti pagalbą, reikia kai ką reguliuoti. Nenorėčiau vartoti žodžio griežtinti, bet atsižvelgti į mūsų galimybes ir mūsų sąlygas - jūros vandens temperatūrą, pajėgumų galimybes“, - sakė A.Paulauskas.

Seimas NSGK suteikė laikinosios komisijos įgaliojimus tirti lėktuvo avarijos, paieškos ir gelbėjimo operacijos aplinkybes, o darbą įpareigojo baigti iki birželio 30 dienos, bet komiteto nariai žadėjo pasistengti tyrimą baigti greičiau.

Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Pakėlus orlaivį aptiktas vieno piloto kūnas.