Džiaugsmas dėl nacizmo siaubo pabaigos ir dar pusę amžiaus trukusi sovietų okupacija. Galiausiai – pompastiškas Rusijos karinės galios demonstravimas parade, besiliejant kraujui rusų aneksuotuose Ukrainos regionuose. Gegužės 8–9 d. yra viena sunkiausiai vertinamų datų metuose.

Karui pasibaigus, ginklais nebemojuotų

Gegužės 9-oji Rusijoje švęsta labai pompastiškai. O ką ši data reiškia mums, jeigu likome okupuoti dar pusę amžiaus? Ar Lietuva ir kitos Baltijos šalys bei likusi Europa skirtingai vertina šią datą?

Istoriko Nerijaus Šepečio nuomone, skiriamąją ribą reikėtų brėžti ne tarp Baltijos šalių ir Europos, bet tarp Europos ir Rusijos erdvėje esančių šalių. Docentas atkreipė dėmesį, kad Europoje minima Gegužės 8-oji nesivadina Pergalės diena, o jeigu kas nors ją taip ir pavadina, tai neturi galvoje tokio reiškinio, kuris būtų minimas su kariniu paradu, mosuojant ginklais ir įsivaizduojant karą kaip pozityvų dalyką, kuris baigėsi pergale.

Pasak N.Šepečio, esminis skirtumas tarp europinio karo pabaigos minėjimo ir sovietinio yra tai, kad Rusijoje šis minėjimas įgijo teisingo ir gero karo pabaigos atspalvį – pabaigos, kurioje mosuojama ginklais.

"O ginklais ir mosuojama todėl, kad karas tam tikra prasme nesibaigė. Rusiškas fenomenas švęsti karo pabaigą su kariniais paradais, kurie labai iškilmingi dabar jau aštuonerius metus, mums yra svetimas net nepriklausomai nuo mūsų istorinės patirties. Taip, mes neturime karo pabaigos istorinės patirties, todėl negalime jos švęsti, bet yra ir kita pusė. Gegužės 8 d. kartu su visa civilizuota Europa galime prisiminti nacionalsocialistinės Vokietijos sukelto karo pabaigą ir nacizmo žlugimą. Jis mums yra svarbus, nes nacistinė okupacija buvo didžiulis blogis, atėmęs iš mūsų beveik visus mūsų žydus, per tą trumpą laiką labai demoralizavęs Lietuvą ir ją nuniokojęs. Tai yra vieno blogio pabaiga, ir ją turime minėti. Problema ta, kad tas karas Rytų Europai, žiūrint plačiau, buvo ne vien nacionalsocialistinės Vokietijos sukeltas, bet ir Sovietų Sąjungos. Šia prasme negalime minėti visiškos karo pabaigos", – teigė komunizmo ir nacionalsocializmo bei atminties kultūros tyrėjas.

Istoriko manymu, apskritai būtų saviapgaulė karą Europoje suvokti kaip baigtą. Mat jeigu yra viena pusė, kuri nenori, kad karas būtų pasibaigęs – jis ir nėra pasibaigęs. "Pergalė juk paprastai švenčiama po mūšio, o karo pabaiga būna minima kaip taikos pradžia – žmonės džiaugiasi, kad prasidėjo taika. Jeigu žmonės mini pergalę po mūšio, vadinasi, karas nesibaigė, – Rusijos troškimą demonstruoti karinę galią paraduose, kai turėtų rodyti džiaugsmą atėjusia taika, aiškino N.Šepetys. – Taigi, viską sudėjus, mums karas nesibaigė 1945 m., bet džiaugiamės nacionalsocializmo pabaiga. Kartu turime priminti, kad karas turėjo tris didžiuosius agresorius: Japoniją, Sovietų Sąjungą ir Vokietiją. Visų jų likimai susiklostė skirtingai. Sovietų Sąjunga vienintelė iš jų nebuvo nugalėta, pakeitė pusę, viską suvėlė, sujaukė, ir mes turime tai prisiminti."

Radikalūs lietuviai

Kaip sakė europarlamentaras Valentinas Mazuronis apie Rusiją, "nieko prasmingo švęsti karo pabaigą ir kartu dalyvauti kitame kare". Nieko nuostabaus, kad Ukrainos įvykių kontekste Vakarų šalių vadovai nedalyvavo Pergalės dienos parade, o Lietuva apskritai šiemet jį boikotavo. Keista tik tai, kad kai kuriuos žmones dar stebina toks sprendimas. Kaip reikėtų į tai pažiūrėti be emocijų?

N.Šepetys pabrėžė, kad, nė vienai Europos valstybei nekariaujant su Rusija, diplomatinius santykius nutraukti neprasminga. "Tai buvo didžiulis renginys, ir šalys pačios sprendė, kaip sureaguoti. Tai, kad į paradą nevažiavo valstybių ir vyriausybių vadovai, yra ženklas, jog tos valstybės nepritaria būdui, kurį Rusija pasirinko minėti karo pabaigai. Jos nedalyvavo renginyje aukščiausiu politiniu lygiu, bet vis tiek norėjo pabrėžtinai pagerbti, prisiminti karo aukas, tad atsiuntė kitus atstovus. Tai yra normalu, kol valstybės palaiko diplomatinius santykius", – sakė istorikas.

Jo manymu, Lietuvos pozicija nesiųsti jokio diplomato konfidencialiai buvo suderinta su kitų ES valstybių vadovais, nes esą kažkas turi būti tas blogiukas, į kurį būtų galima rodyti pirštu ir sakyti, kad "elgtumės kitaip, jeigu ne šie radikalūs lietuviai".

"Tai gali būti ir emocinis pozicijos demonstravimas, tačiau jis nelabai ką reiškia. Išreikšti savo nuomonę yra daugybė būdų. Nemanau, kad reikėtų tokį dalyką ypatingai analizuoti, smerkti ar sveikinti, – kalbėjo pašnekovas. – Apskritai turėjome tradiciją nevažiuoti į Maskvą aukščiausiu politiniu lygiu, dabar prie to prisijungė ir visi kiti. Tad galime tik pasidžiaugti, kad dar anuomet, kai prezidentas Valdas Adamkus nevažiavo į karinį paradą, buvome tokie toliaregiai."

Gimtadienis be petardų

Gegužės 9-oji – ne tik "karo pabaigos be pabaigos" diena, bet ir ES gimtadienis – pradžia Bendrijos, atsiradusios iš siekio apsisaugoti nuo galimybės kilti naujam dideliam karui. Šis gimtadienis neatrodo labai linksmas, labai švenčiamas ar pakankamai vertinamas.

N.Šepečio pastebėjimu, turi būti minimos tos šventės, kurios kelia džiaugsmą. Deklaracijos, pasirašyti dokumentai, kurie turi didesnę techninę ar biurokratinę reikšmę nei emocinę ar simbolinę, tokios šventės nekuria, mano istorikas.

"Tai yra proga prisiminti, pakalbėti apie įvykio reikšmę, bet švęsti, eiti į gatves, žygiuoti jomis tai tikrai neskatina. Be to, ES iš tiesų dabar kankina tapatybės krizė. Daugelyje valstybių yra pastebima nusivylimo, kalbų, kad vienos šalys turi mokėti už kitų klaidas, viskas susiveda į piniginius reikalus, ir tai nėra gerai. Žinoma, reikia kalbėti apie tai, kokios yra Europos tapatybės šaknys, kokioje Europoje gyvename. Labai svarbu tai, kad Europa, kurioje gyvename, yra taikinga. Turime džiaugtis, kad ji nėra karinga. Klausimas tas, kiek ilgai tai galime išlaikyti", – sakė N.Šepetys.

Vokietijos kapituliacija, Bendrijos pradžia

1945 m. gegužės 8 d. Vokietija po balandžio 30 d. įvykusios Adolfo Hitlerio savižudybės pasirašė besąlygiškos kapituliacijos aktą, kuris įsigalėjo kitą dieną. Tiesa, oficialia Antrojo pasaulinio karo pabaiga gali būti laikomas 1945 m. rugpjūtis, kai Japonija pasidavė JAV po to, kai ši rugpjūčio 6 d. bombardavo Hirošimą ir rugpjūčio 9 d. – Nagasakį.
Gegužės 8-ąją yra minima Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena. Lietuvoje tradiciškai prezidentas ir kiti valstybės vadovai aplanko Antakalnio kapinėse pastatytus memorialus 1941–1945 m. žuvusiems kariams. Prisimenamos ir pagerbiamos taikių gyventojų aukos.

Gegužės 9 d. galima laikyti ir ES gimtadieniu: 1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robert'as Schumanas pateikė deklaraciją – buvo siūloma įsteigti Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB), kurios narės sutelktų anglių ir plieno gamybą. Siekiant atsigauti po prieš kelerius metus pasibaigusio karo ir išvengti kito ateityje galimo karo, deklaracijoje buvo teigiama, kad sutelkus anglių ir plieno gamybą joks karas tarp istorinių varžovių Prancūzijos ir Vokietijos nebūtų ne tik įsivaizduojamas, bet ir materialiai neįmanomas. EAPB, kurią įsteigė Prancūzija, Vakarų Vokietija, Italija, Nyderlandai, Belgija ir Liuksemburgas, buvo pirmoji iš įvairių viršnacionalinių Europos institucijų, galiausiai tapusi šiandienos ES.