Gintaro ir lino dirbinių pilna Pilies gatvė nė iš tolo nepanėši į kitų Europos sostinių senamiesčio gatveles. Tačiau ar toks išskirtinumas išties dera vienai seniausių Vilniaus gatvių?

Vilniaus gyventojai, o dažnai ir čia ilgiau gyvenantys užsieniečiai pasakoja Pilies gatvėje pasigendantys parduotuvių įvairovės. „Atvykusi į Lietuvą labai stebėjausi, kad pas jus net Senamiestyje nėra mažų specializuotų parduotuvių, kur galėtum nusipirkti šviežių daržovių, sūrio ar mėsos gaminių“, – stebėjosi prancūzė Jeanine. Moteris į Vilnių atvyko iš Paryžiaus, kur kiekvienoje, kad ir mažiausioje, senojo miesto gatvelėje yra nedidelių jaukių parduotuvėlių bei kepyklėlių, į kurias paryžiečiai iš pat ryto skuba nusipirkti šviežių bandelių pusryčiams.

Pilies, Didžiąją ir Aušros Vartų gatves okupavusios lino ir gintaro gaminių parduotuvės, tarp kurių dar įsiterpia vienodo stiliaus kavinės, nedžiugina ir vilniečių akių. „Nenormalu, kad dabar visoje Pilies gatvėje dominuoja vien gintaro parduotuvės. Manau, kad čia turi būti daugiau įvairovės“, – įsitikinusi šioje gatvėje suvenyrais prekiaujanti Stasė Šnipienė.

Konkurencijos metodai

„Mes čia dirbame jau apie penkiolika metų, matėme, kaip Pilies gatvėje keitėsi prekyba. Iš pradžių čia buvo vien tik avalynės parduotuvės, dabar ją užtvindė gintaras ir linas“, – prisiminė Pilies gatvės prekiautojų asociacijos pirmininkas Antanas Rudzevičius. Vyro manymu, dabartinis variantas vis dėlto geresnis. „Be to, čia besilankantys turistai būtent ir nori nusipirkti gintaro ir lino“, – priduria A.Rudzevičius.
Vyriškiui pritarė ir Senamiesčio gatvėse įsikūrusių parduotuvių savininkai. Neretas čia turi po dešimt ir daugiau parduotuvių. „Linas ir gintaras – tai Lietuvos simboliai, kurie reprezentuoja šalį, daugelis čia atvažiavusių turistų nori nusipirkti šių dirbinių“, – teigė gintaro parduotuvių tinklo „Shop of amber“ personalo vadovas Edgaras Stanius. – Čia vis dėlto yra verslas, ir vyrauja tai, kas paklausu.“
Kelerių metų patirtis rodo, kad Vilniaus centre, ypač Senamiestyje, apsimoka prekiauti tik itin paklausiomis ir brangiomis prekėmis, todėl čia ir kuriasi turistų dėmesio nestokojančios gintaro bei lino parduotuvės. E.Staniaus teigimu, jų parduotuvėms didelę konkurenciją atlaikyti padeda prekių įvairovė ir aukšta aptarnavimo kultūra.
Tačiau konkurencinėje kovoje čia ne visada pasitelkiami vien etiški metodai. Dėl nelygių galimybių labiausiai kenčia paprasti Pilies gatvėje gintaro dirbiniais prekiaujantys žmonės. Prekiautojai skundžiasi, kad parduotuvių savininkų papirkti gidai turistams išpeikia gatvėje parduodamo gintaro kokybę. „Jau ne kartą vasarą girdėjome, kaip tie gidai praeidami turistams sako, neva čia mes parduodame ne tikrą gintarą, o plastiką“, – guodėsi S.Šnipienė.

Amatininkai vos išsilaiko

Turistai ir patys vilniečiai pastebi, jog gintaro ir lino parduotuvių monolitiškumą paįvairina visoje Pilies gatvėje išsidėstę prekeiviai, kurių čia arti šimto. O jau kelis kartus miesto valdžios planus juos iškelti atlaikę gatvės senbuviai džiaugiasi galimybe pirkėjams pasiūlyti originalių dirbinių. „Mums čia labai patogu prekiauti. Kone viso pasaulio sostinių centrinėse gatvėse yra suvenyrų ir sendaikčių turgūs, kuriuose prekyba vyksta dešimtmečiais ir šimtmečiais. Ten apsipirkti traukia žmonės, kurie nemėgsta brangių parduotuvių ir ką nors nusipirkti nori greitai eidami pro šalį“, – pasakoja A.Rudzevičius

Vyriškiui pritarė ir S.Šnipienė: „Atsimenu, prieš keletą metų valdžia norėjo mus iš Pilies gatvės išvyti, tai norvegai, internete sužinoję, kad mūsų neberas, baisiai nusiminė. O kai atvykę vis dėlto rado, labai džiaugėsi ir sakė: „Ačiū Dievui, kad jūs čia esate.“ Juk prekiaujame linu, vilna – natūraliomis grynai lietuviškomis medžiagomis. Tuo, kuo galime didžiuotis prieš visą pasaulį.“
Senamiesčio prekiautojų manymu, Pilies gatvė pirmiausia turi būti gyva ir dinamiška. „Ja neturi vaikščioti vien tik frakuoti ponai, kaip planavo buvęs meras Artūras Zuokas, čia turi būti daug įvairių žmonių. Turistai turėtų matyti gražų miestą, su besišypsančiais žmonėmis, o žmonės gali būti patenkinti tik tuomet, kai bus garantuotos lygios teisės ir čia, Senamiestyje, galės prekiauti tiek stambūs verslininkai, tiek paprasti gatvės prekeiviai“, – konstatavo šešiasdešimt gatvės prekiautojų vienijančios asociacijos pirmininkas A.Rudzevičius. Vyriškis pabrėžė, kad kuo toliau, tuo prekybininkams Pilies gatvėje tampa sunkiau išsilaikyti dėl didėjančių mokesčių. Pirmininkas pridūrė, kad dar didesnių rinkliavų jau nebepakeltų.
Vilniaus miesto valdžia ateinančios vasaros pradžioje Pilies gatvėje planuoja įrengti naujas modernesnes prekyvietes. Savivaldybės užsakymu jau pagaminta 70 metalinių aštuonkampių paviljonų.

Krautuvėlės neatsipirktų?

Visų didžiųjų Europos miestų senuosiuose kvartaluose yra daugybė mažų specializuotų parduotuvių, kurios praverčia ne tik vietos gyventojams, bet ir čia atvykstantiems turistams. Paryžiuje, Briuselyje, Krokuvoje viena šalia kitos išsidėsčiusios prieskonių, ekologiškų produktų, bižuterijos, stiklo, keramikos, daugybė kitokių krautuvėlių, kuriose yra ir labai brangių, ir visai nedaug kainuojančių prekių. O štai Vilniaus Pilies, Didžiojoje ir Aušros Vartų gatvių parduotuvėse kainos tikrai nemasina – verslininkai orientuojasi į pasiturinčius užsieniečius. Tokia pati tendencija vyrauja ir Senamiestyje įsikūrusiose kavinėse.
Kodėl Pilies gatvėje, o ir visame Vilniaus Senamiestyje vis dėlto neatsiranda specializuotų maisto prekių parduotuvių, kuriose čia gyvenantys žmonės galėtų įsigyti šviežių sūrių, bandelių ar daržovių? Ekspertai užsimena, jog Lietuvoje apskritai dar nėra pirkimo specializuotose parduotuvėse tradicijos. Vilniuje išsilaiko tik tos krautuvės, kurios sugeba suburti nuolatinių klientų būrį ir jiems pasiūlyti išskirtinių prekių, todėl kol kas rizikuoti linkę tik pavieniai verslininkai. „Specializuotoms maisto parduotuvėms čia, Pilies gatvėje, būtų sunku išsilaikyti, nes aplink yra daug kavinių, – samprotavo A.Rudzevičius. – Bet įprasto prekybos centro čia tikrai nereikia.“ Prekeivis pridūrė, kad didėjant gintaro parduotuvių konkurencijai ir jų atsirandant užsienyje turistai gal mažiau pirks tautinių suvenyrų, todėl ilgainiui Pilies gatvėje atsiras ir įvairesnių parduotuvių.
Tačiau „Shop of amber“ personalo vadovas teigė, jog Vilnius – tai ne Paryžius, puoselėjantis ilgametes specializuotų parduotuvių tradicijas. „Dar neturime tokio įpročio, tačiau manau, kad lietuviams reikia kažko savito, paremto lietuviškomis, o ne kitų tautų tradicijomis“, – teigė E.Stanius.