Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo dvigubos pilietybės ribas gerokai išplečiantį naują Pilietybės įstatymą, nes mano, kad jis prieštarauja Konstitucijai.

Vetuoti du straipsniai

Įstatymas grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti dėl dviejų straipsnių. Vienas jų dvigubą pilietybę leidžia įgijusiems ES ar NATO valstybės pilietybę, kitas – išplečia galimybes gauti Lietuvos pilietybę išimties tvarka.

Prezidentės teigimu, "dauguma naujojo Pilietybės įstatymo nuostatų yra geros ir sveikintinos". Ypač svarbiomis pavadintos pataisos, kuriomis sprendžiami užsienyje gimusių Lietuvos piliečių vaikų ir skirtingų valstybių pilietybes turinčių sutuoktinių ir jų vaikų pilietybės klausimai.

Tačiau dvi naujos redakcijos Pilietybės įstatymo nuostatos gali prieštarauti Konstitucijos nuostatoms dėl Lietuvos pilietybės.

"Dėl šių įstatymo nuostatų konstitucingumo priimdamas įstatymą abejojo ir pats Seimas", – pabrėžė D.Grybauskaitė. Priminta, jog konstitucinės teisės ir žmogaus teisių ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad dvigubos pilietybės atvejų negalima išplėsti įstatymu.

Reikia keisti Konstituciją

"Pagal Konstituciją dviguba pilietybė yra reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys. Išplėsti galimybes turėti dvigubą pilietybę būtų įmanoma vieninteliu būdu – keičiant pačią Konstituciją", – vakar išplatintame pranešime spaudai apie pasirašytąjį dekretą cituojama valstybės vadovė.

Anot jos, sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą ir įstatymus priimantys politikai, ir šalies gyventojai "privalo labai atsakingai įvertinti, kokių padarinių tai gali turėti emigracijos mastui, nuosavybės restitucijai, rinkimams ir valstybės ateičiai".

Svarstė dvejus metus

Nauja Pilietybės įstatymo redakcija Seime buvo priimta lapkričio 4 d., po dvejus metus trukusių svarstymų. Dar 2009 m. buvo pateiktas tuomečio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas, kuris iki priėmimo Seime pakeistas iš esmės.

Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas ir dviguba pilietybė leista ne tik išvykusiems iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11-ąją, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir emigravusiems po šios datos, jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę.

Išeiviai prašo atmesti veto

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis (nuotr.) apgailestauja, kad Prezidentė D.Grybauskaitė nepasirašė Pilietybės įstatymo. Ji vylėsi, kad parlamentarai veto atmes.

"Labai gaila, kad Prezidentė tai padarė, – BNS sakė V.Bandis. – Tikiuosi, kad Seimas dar kartą patvirtins savo anksčiau priimtą įstatymą." Pasak V.Bandis, Konstitucijoje sakoma, jog dviguba pilietybė leidžiama atskirais atvejais, o būtent tokie atvejai ir būtų leidimas ES ir NATO valstybių piliečiams išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.