„Aišku, apmaudu, kad Lietuva dažnu atveju žmogaus teisių srityje renkasi patį sudėtingiausią teismų kelią. Tačiau tai yra svarbus žingsnis į pagarbą, į pripažinimą tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių partnerių“, – BNS sakė politikė.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį konstatavo, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.

V. Čmilytė-Nielsen vylėsi, kad dabar neliks kliūčių ir parlamentarams išspręsti šį klausimą.

„Aš tikiuosi, kad dabar jau tikrai neliks jokių kliūčių, kad šis klausimas atsidurtų Seimo darbotvarkėje, nes šis sprendimas yra ilgai lauktas, manau, daugeliui žmonių“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Išgirdusi KT sprendimą, ji apsikabino su buvusia premjere konservatore Ingrida Šimonyte, kuri teismo verdikto žurnalistams nekomentavo.

Kaip skelbė BNS, praėjusios kadencijos Seime Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra įveikęs pateikimo ir svarstymo procedūras, tačiau teikti jo priėmimui nesiryžtama dėl balsų stokos.

„Manyčiau, viskas yra tvarkoje, jis nėra pats ambicingiausias praeitos kadencijos projektas, bet beliko tik priėmimas, tad tikrai galima būtų priimti jį ir užbaigti šitą klausimą“, – BNS teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Tai yra svarbus žingsnis į pagarbą, į pripažinimą tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių partnerių.

Šiame projekte numatyta, kad civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

A. Širinskienės nestebina KT sprendimas dėl partnerystės: ragina priimti artimo ryšio įstatymą

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narės Agnės Širinskienės nenustebino KT sprendimas, kad vienos lyties partnerystės nebuvimas Civiliniame kodekse prieštarauja Konstitucijai. Parlamentarės teigimu, siekiant išspręsti šią problemą Seimas turėtų priimti eksparlamentaro Pauliaus Saudargo siūlytą artimo ryšio įstatymą.

„Sprendimo tokio reikėjo tikėtis. Akivaizdu, kad kreipimasis buvo padarytas tik dėl to, kad turėti formalų KT sprendimą ir paskui jį naudoti kaip politinį argumentą, Seime siekiant spausti kolegas balsuoti už „laisviečių“ projektą. Sprendimas nepasakė nieko naujo“, – žurnalistams Seime teigė A. Širinskienė.

„Manyčiau, kad jeigu būtų pasirinktas artimo ryšio projektas, konsensusas posėdžių salėje jau tikrai būtų pasiektas dar praėjusioje kadencijoje ir būtume priėmę šį sprendimą“, – akcentavo ji.

Konservatorius P. Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais praėjusią kadenciją įregistravo kodekso papildymo projektą, kuriuo siūloma į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką.

Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“. Seimas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Visgi, jam liko dar vienas balsavimas parlamente.

R. Motuzas: tikslingiausia toliau būtų svarstyti partnerystės įstatymą

Savo ruožtu socialdemokratų frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas mano, kad Seimui reikėtų grįžti prie svarstymų dėl vadinamojo partnerystės įstatymo. Pasak jo, šiuo klausimu parlamentas galėtų diskutuoti kitos sesijos metu.

„Svarstysime apie galimybę kaip ir per kiek laiko galima įvykdyti. Šiuo metu aktualūs klausimai yra gynyba, mokestinė sistema, kurią svarstome. Pirmiausia, manau, kad bus priimti tie įstatymo paketai ir galbūt kitos sesijos metu mes svarstysime. KT sprendimus reikia įgyvendinti“, – Eltai teigė R. Motuzas.

„Tikslingiausia toliau būtų svarstyti partnerystės įstatymą“, – pabrėžė jis.

R. Riabovo / BNS nuotr.

R. Žemaitaitis: sukrės didžiąją dalį visuomenės

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis mano, kad toks sprendimas sukrės nemažą dalį tradicines vertybes palaikančių šalies gyventojų.

„Manau, kad tas sprendimas iš tikrųjų sukrės didžiąją dalį visuomenės, tai yra tuos, kurie palaiko tradicines šeimas ir tradicines vertybes“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime KT sprendimą komentavo R. Žemaitaitis.

Politikas taip pat pabrėžia, kad dabartinės sudėties KT yra stipriai suliberalėjęs.

„Mes puikiai matome, kad KT yra stipriai pasikeitęs – yra stipriai liberalus. Ir liberalusis flangas, kuris visiškai nukrypsta nuo pamatinių šeimos vertybių, einame mes į kitą šoną ir dabar, deja, turime, ką turime“, – savo nuomone dalinosi parlamentaras.

Manau, kad tas sprendimas iš tikrųjų sukrės didžiąją dalį visuomenės, tai yra tuos, kurie palaiko tradicines šeimas ir tradicines vertybes.

Visgi, pasak jo, šis KT sprendimas dar nereiškia, kad partnerystę Lietuvoje bus paprasta įteisinti.

„Tai nereiškia, kad Lietuvoje atidaryta Pandoros skrynia ir dabar kiekvieni tos pačios lyties asmenys galės įregistruoti partnerystę ir joje gyventi, tokio nėra reguliavimo. Čia viskas, matyt, kryps į Seimo valią. Ir jei Seimas nuspręs keisti Civilinį kodeksą ir priimti specialų įstatymą, tai, matyt, jau reikės apjungti du įstatymus“, – sakė R. Žemaitaitis.

„Konstitucinio Teismo sprendimas tai neįpareigoja Seimo keisti. Tą reikėtų žinoti. Ir gali Seimas absoliučiai nieko nesiimti ir nieko nedaryti. Šituo sprendimu gali vadovautis tik individualiuose teismuose, jeigu dabar nuspręs Petras su Antanu nuspręs sudaryti partnerystę, kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą, tai individualiu teisės aktu tokiu atveju bus galima“, – taip pat akcentavo politikas.

L. Kasčiūnas sako, kad KT sprendimas nepakeis konservatorių principų

Ketvirtadienį paskelbtas KT sprendimas dėl partnerystės konservatorių partijoje įsitvirtinusių principų nepakeis, sako dešiniajai partijai vadovaujantis Laurynas Kasčiūnas. 

„Galiu pasakyti, kad, kaip ir buvo pas mus politinėje jėgoje, taip ir lieka principas, kad sutariame dėl ko nesutarti“, – Seime žurnalistams sakė politikas, komentuodamas KT sprendimą.

„Gerbiame Konstitucinio Teismo išaiškinimą, tačiau kartu mūsų frakcijoje yra skirtingos nuomonės šiuo klausimu. Be jokios abejonės, dabar analizuosime sprendimą, dėliosime argumentus“, – sakė L. Kasčiūnas.

Politiko teigimu, reaguojant į KT išaiškinimą Seimas turėtų prisiminti europarlamentaro P. Saudargo siūlytą Artimo ryšio įstatymą. Pasak jo, būtent ši partijos kolegos iniciatyva galėtų užpildyti susidariusį teisinį vakuumą.

„Tai galėtų virsti atskira Civilinio kodekso knyga“, – sakė L. Kasčiūnas.

A. Verygą KT sprendimas dėl partnerystės nuliūdino

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga sako, kad KT sprendimas leisti registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus jį nuliūdino ir privertė nepasitikėti institucija.

„Nenustebino, bet nuliūdino sprendimas. Jau nebenustebino, nes po praeito sprendimo, kur buvo pasisakyta dėl pagalbinio apvaisinimo ten vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms, buvo daugiau negu aišku, kokių pažiūrų, sakykim, laikosi Konstitucinis Teismas“, – BNS ketvirtadienį sakė politikas.

„Yra daug niuansų visokių, kurie man neleidžia nei kaip politikui, nei kaip piliečiui jau pasitikėti šitais sprendimais. Yra daug niuansų, kurie verčia mane tikrai nebepasitikėti šita institucija. Aš ja nebepasitikiu“, – pridūrė europarlamentaras.

Anot A. Verygos, teismas ėmėsi ne savo vaidmens, o priimtas sprendimas yra pavojingas bei politiškai ideologinis.

„Nes šiandien jis aiškiai pasakė, kad parlamento sprendimai yra nebereikalingi. Viską gali iš esmės spręst Konstitucinis Teismas (...). Jeigu jis (KT – BNS) imasi atstovauti kažkokią vieną politinę ideologiją, populiariai ji pas mus visuomenėje vadinama yra leftistinė“, – kalbėjo „valstietis“.

R. Mockus: po KT sprendimo turi būti grįžta prie vienos lyties partnerystės instituto

Po KT sprendimo dėl partnerystės turi būti grįžta prie tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimo, sako teisingumo ministras Rimantas Mockus.

„Akivaizdu, kad turi būti grįžta prie partnerystės instituto ir po šio nutarimo suprantame, kad kalbama jau ne vien tik apie vyro ir moters partnerystės institutą, bet ir tos pačios lyties asmenų“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Mockus.

Jis KT sprendimą vadino istoriniu.

„Mes matome dabar, kad visuomenė reaguoja į tai. Anksčiau ar vėliau tai turėjo būti pasakyta. Kažkiek tenka apgailestauti, kad tai turėjo būti pasakyti per Konstitucinio Teismo nutarimą“, – pažymėjo ministras.

Paklaustas, ar Vyriausybė tam turėtų rengti naują projektą, ar Seimas – grįžti prie praėjusią kadenciją svarstyto Civilinės sąjungos įstatymo, R. Mockus teigė, kad dėl to turės nuspręsti politikai.

„Turės politikai apsispręsti, ar tai eis per Vyriausybę, ar per Seimą atskirai. Bus matyti artimiausiu metu, dabar turime tik ne per seniausiai paskelbta Konstitucinio Teismo nutarimą“, – kalbėjo teisingumo ministras.

T. V. Raskevičius: kviečiu poras kreiptis į teismą, registruoti savo santykius

Laisvės partijos lyderis, buvęs parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius ragina parlamentą nedelsti ir priimti įstatymą, kuris numatytų lyčiai neutralių porų santykių reglamentavimą.

„Man atrodo, kad šiandien yra labai gera diena, nes Lietuva šiandien tapo saugesnė ir labiau teisinga visiems jos žmonėms“, – po KT paskelbto nutarimo savo reakciją į sprendimą apibūdino į teismą atėjęs T. V. Raskevičius.

Tomas Vytautas Raskevičius. R. Riabovo / BNS nuotr.

Politikas ragino Seimą kuo greičiau priimti įstatymą, kuris numatytų partnerystės įteisinimą. T. V. Raskevičius priminė, jog parlamente 2023 m. po svarstymo kelių balsų persvara yra pritarta kompromisiniam Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo mėginta įteisinti asmenų gyvenimą nesusituokus. Tad, pasak politiko, šį įstatymą jau galima priimti „nors ir rytoj“.

„Kviečiu įstatymų leidėjus daugiau šito klausimo neatidėlioti, projektas yra privestas iki galutinės priėmimo stadijos, jei gali balsuoti nors ir rytoj. (...) Konstitucinis Teismas pasakė ne tik tai, kad šitie santykiai turi būti sureguliuoti, bet ir sudėjo visus krypties vektorius, kaip tai turi būti padaryta. Konstitucinis Teismas vienareikšmiškai pasakė, kad tos pačios lyties poros yra šeima, kad turi būti įstatymu reguliuojami ne tik jų ūkiniai, turtiniai santykiai, bet ir jų šeimos gyvenimas. Ir, man atrodo, šios dienos Konstitucinio Teismo sprendimas iškerta bet kokius polemizavimus apie tai, kad gali būti priimtas kažkoks artimo ryšio įstatymas. Ne, reikalingas normalus partnerystės arba Civilinės sąjungos įstatymas“, – žurnalistams aiškino T. V. Raskevičius.

Laisvės partijos pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad KT savo nutarime nurodė, kad kol Seimas nepriims partnerystę įteisinančio įstatymo, poros savo santykius galės registruoti teisminiu keliu. T. V. Raskevičius ragino pasinaudoti šia galimybe.

„Nuo šios dienos tos pačios arba skirtingos lyties poros gali kreiptis į teismą ir teismas įpareigos civilinės metrikacijos skyrių jų partnerystės santykius užregistruoti. Todėl kviečiu visas poras, kurioms tai yra aktualu, šia galimybe naudotis jau dabar“, – ragino T. V. Raskevičius.

L. Šedvydis: bus įdomi Prezidentūros nuomonė

Po KT sprendimo dėl partnerystės, parlamente gali kilti audringos diskusijos Civilinės sąjungos įstatymo klausimu, sako Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Laurynas Šedvydis. Socialdemokratas taip pat pabrėžia, kad būtų įdomu išgirsti skeptiškai apie pastarąjį įstatymą ne kartą pasisakiusio šalies vadovo Gitano Nausėdos nuomonę.

„Po šito sprendimo prasidės pakankamai ilgos ir, spėju, audringos diskusijos dėl šiuo metu prieš priėmimo stadiją esančio Civilinės sąjungos įstatymo projekto. Mano supratimu, su tuo projektu reikės pabandyti ir žiūrėti, ar Seime yra pakankamai atramos, kad surinkti tą 71 balsą, atsparų visokiems veto“, – ketvirtadienį Eltai komentavo L. Šedvydis.

„Be to, man labai įdomu ilgą laiką skeptiškai į šį klausimą žiūrėjusios Prezidentūros nuomonė, nes, jeigu Prezidentūra negrasintų vetuoti neformaliai, tai tada gal ir mažiau negu 71 (balso – ELTA) reikėtų“, – pridūrė jis.

Kaip ELTA skelbė anksčiau, vasarį išleistoje Laimos Lavaste knygoje „Prezidentas Gitanas Nausėda: iš arti“ šalies vadovas išdėstė savo požiūrį žmogaus teisių temomis – konkrečiai, partnerystės klausimu. G. Nausėda aiškiai deklaravo, jog nepalaiko porą balsavimų Seime įveikusio buvusios valdančiosios daugumos inicijuoto Civilinės sąjungos įstatymo projekto. Anot prezidento, tokia įstatymine iniciatyva siekiama „išplėsti per santuoką atsirandančios šeimos sampratą pažeidžiant 38 Konstitucijos straipsnį“.

Pats KT sprendimas, L. Šedvydžio teigimu, yra savaime suprantamas, nes Konstitucija savaime gina žmogaus teises.

„Jeigu žmonės skaito Lietuvos Konstituciją, šitas KT sprendimas turėjo būti beveik savaime suprantamas. Lietuvos Konstitucija gina individo laisves, teises nuo įvairiausio stereotipinio vertinimo ir gerbia jo individo autonomiją. Šitas dalykas yra tam tikra prasme konstitucinė vertybė, kuri jau egzistuoja“, – sakė parlamentaras.